Dainius Pilypas | Anno 1982

Bent jau proto krizė. Biurokratų proto krizė… Todėl galiu šiandien drąsiai konstatuoti, kad:

1. Lietuva dar neišbrido iš finansinės krizės, bet desperatiškai bando;
2. Lietuvos muitinė tikrai dirba bandydama ištraukti milijardą iš šešėlio;
3. Kad nejučiom atradau tiesiausią kelią kaip tapti matyt „stambiu importuotoju”, verslininku tiesiog 😀

O jei paeiliui, tai situacijos juokingumas ir graudumas tame, kad šiandien eidamas atsiimti vieno eilinio siuntinio iš pašto, buvau apmokestintas „už orą” 31 lt 25 ct 🙂 Pinigai nerimti, sumokėjau nė nepasigilinęs, nors iškart pasirodė kažkas keisto, bet tiek to, nebuvo kada gilintis – po tarnybos, reikalai, laipiojimo treniruotės ir t.t. tad tik dabar, grįžęs vakare namo ir ramiai pagalvojęs kas ir kaip, ėmiau jaustis, kad Tėvynė mane, švelniai tariant iš…buožino gerokai nepagrįstai 😡 Na taip, suprantu, kad Valstybei striuka ir tie mano 17 lt sumokėto muito išgelbės ir iš pagrindų pagerins padėti, tai net ir ne gaila 🙂 Dar prisiminiau, kad Bubilius Kybys prigrasė pasieniečius ir muitininkus išlupti iš „šešėlio” bent milijardą kokį į biudžetą, tai matyt, pats to nežinodamas, aš pasirodo ir esu tas šešėlis iš kurio reikia lupti (rofl)

Kad būtų aiškiau, net įvardinti kas ir kaip galiu, ne tokios ten paslaptys tie pirkiniai 🙂 Žodžiu tai paketas iš DealExtreme.com visokio šlamšto, įsigyto prieš ~1 mėn. Esmė, kad jame asmeniškai MAN tik 1 prekė – UTP replės (kurių reikia perspaust kelioms tinklo kabelio „fiškėms”, pakeitus kabinetus, nes pabodo vis skolintis iš ko nors..) vertos NET, nepilnai, $11. O kitkas, prie ko turbūt ir prikibo, kaip prie DIDMENOS, tai kelių karių savanorių iš kuopos prašymas atsiųsti tokius prastus, bet vis tam kartui taip sakant geriau nei nieko, kompasus (po $3.7) ir ugnies skeltuvus (po $2.38)… po 3 vnt kiekvieno to daiktelio… Žodžiu viename pakete buvo daiktai net 4 žmonėms, itin pigūs ir asmeniniam naudojimui! Tad bet kokio muito apmokestinimas už tokį siuntinį – absoliučiai nelogiškas ir neargumentuotas jokiais įstatymais:

Mokesčiai už siuntas gali būti šie:

• PVM — Pridėtinės Vertės Mokestis. Šiuo metu jis yra 21%. Jis mokamas tuomet, kai:
  • Prekė yra komercinio pobūdžio ir viršyja 75 litų sumą.
  • Prekė yra nekomercinio pobūdžio ir viršyja 160 litų sumą.
• Muitas. Jis yra kintamo dydžio mokestis*, svyruojantis apie 3%. Jis mokamas tada, kai:
  • Prekė viršyja 150 eurų (518lt) sumą.
  • Jei siuntą nekomercinė ir yra iki 700 eurų (2400lt) vertės, taikomas pastovus 2.5% muito mokestis.

Taigi vaigi vagi na 😎 Kaip jie patys rašo lydraštyje, siunta (visų prekių suma) įvertinta NET $32, kas Lietuvoje, krizės laikotarpiu, matyt prilyginama postambiam verslavimui!!! Litais tai sudaro NET 81 lt – KAŽKODĖL apmokestinamą sumą (kur dingsta „160 – neapmokestinama, jei asmeninėms reikmėms?!), nes 3 kompasai ir 3 firestarter`iai – tai jau matyt verslas, dar blogiau – verslas šešėlyje, todėl reik imt „už ragų” ir numelžt mokesčius „pagal pilną programą” (muscle) Tie 17 lt būtų tikrai gana juokingi ir nė negaiščiau savo laiko aiškintis, šiandien man nuotaika tiesiog per gera ir jos nesugadins net stangdamiesi kas, bet nebejuokinga, kai jei jau moki, tai visoms įstaigoms „iš eilės” reikia ar nereikia tada – Lietuvos Paštas nepasikuklina ir už savo vargo dalį „išmušant” iš manęs tuos super svarbius 17 lt, prideda dar 14.25 lt „pateikimo muitinei mokesčio” (swear) Na čia jau sorry, bralyčiai, bet tai ką, dabar man gal dar laukti, kad megztukas iš latgaa išlystų ir sau grynai „už ką nors” (o jie ten įžvalgų blyksniais pasižymį, pvz.: gali apmokestinti tas UTP reples, nes juk loginė seka aiški – jei man jų reikia, tai jungsiu interneto kabelį, jei jungsiu internetą, tai = KĄ NORS VOGSIU iš intelektinės nuosavybės, o jei, taip sakant, atsiranda prielaida vogimui, tai atsiranda prielaida ir išankstiniam apmokestinimui, kaip, kad su tuščiais CD ar USB laikmenom (wait) (puke)) paprašytų dar tarkim 9 lt 73 сt, tada dar kokia nors kita labai protinga įstaiga, tiesioginis valstybės ramstis, užsinorėtu atsiriekti savo kąsnelį kokius 4 lt 12 ct ir t.t?! (whew) Blyn, sorry chebra, aš tikrai STENGIUOSI!, bet vienas visos valstybės tikrai išlaikyti nepajėgsiu 😀

P.S. Taip, puikiai suprantu muitų esmę, todėl dažniausiai nieko nebeperku iš JAV – kad ir kaip ten viliotu kainos, bet kai susumuoji savikainą + nepigų pristatymą + PVM, tai tampa nebeverta pirkti. O daugiausia, kokybiškų ir dažnai nepigių, daiktų perkuosi internetu UK ar šiaip kur EU, tai su muitais bėdų nėra. Nebūdavo iki šiol ir siunčiantis daug ką iš tarkim Hong Kongo – ir racijos ir kolimatoriai visokie, kitos gerokai vertesnės prekės, praeidavo be muitų, o čia prikibo prie su**ktų 3 kompasų, vertų po… 9.70 lt (fubar)

P.P.S. Ir vis tik – gera diena, blyn! Juk ne kas dieną išpuola proga pačią Valstybę sutvirtinti 17 lt, dar ir valstybinę įstaigą paremti 14.25 lt. Juk tai sugrįžta!! Juk pats dabar tvirčiau jaučiuosi finansiškai tvirtesnėje Tėvynėje 😉 Jei Lietuvai geriau – tai ir man geriau. Tad negali būti nei gaila, nei apmaudu dėl tokių nesąmonių (chuckle) Jei tik vėl reiks, tai prašau nesikuklint ir vėl atsiremt į mano tvirtus pečius 😉 (emo)

Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys, Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai, Verslas, ekonomika, investavimas    Komentarų: 8

Lietuvoje veikia 78 ūkio subjektus kontroliuojančios institucijos, jose dirba net 5 tūkst. inspektorių. Likusios iš 152 verslą prižiūrinčių institucijų turi mažiau tiesioginių įgaliojimų vykdyti ūkio subjektų kontrolę, tačiau ir jos gali kontroliuoti. Visos institucijos taiko daugybę reikalavimų ir ant įmonių pečių uždeda nepakeliamą biurokratinę naštą.

Mėginta suskaičiuoti tik licencijuojamas veiklas – tokių yra 330, ir verslo informacinius pranešimus – jų yra apie 1500. Šie Ūkio ministerijos duomenys pasenę, daug kartų minėti, deja, naujesnių nėra.

Reali padėtis gali būti tik blogesnė, nes iki šiol nebuvo naikinamos jokios institucijos ar ribojamos jų funkcijos, be to, neįvykdyta ir kokių nors didesnių poslinkių biurokratijos mažinimo kryptimi. Neretai įtvirtinus naujų reikalavimų paketą įkuriama ir nauja institucija jiems kontroliuoti.

Tačiau esmė – ne vien skaičiai, bet ir reguliavimo bei kontrolės principai. Turime įsisenėjusią bėdą, kad verslą prižiūrinčių institucijų įgaliojimai yra pertekliniai ir menkai suvaržyti, reikalavimai smulkmeniški ar neįmanomi vykdyti, bausmės neproporcingos, veikla nevieša ir t.t.

Vieši ištekliai – asmeniniams interesams

Biurokratijos pūlinys judinamas jau metus – Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijos turi reikalų su šiuo dariniu, deja, rezultatai nedžiugina. Vien biurokratijos ir nežabotos kontroliuojančiųjų institucijų savivalės pažabojimo planai sukelia biurokratų pasipriešinimą. Pakanka į Saulėlydžio komisijos planą įrašyti kurios nors srities reformą ir sukrunta šios srities interesantai, pažyra panegirikos straipsniai, padaugėja vizitų pas politikus. Tokiems smulkiems biurokratiniams interesams ginti švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos.

Kovodamos su permainomis institucijos neretai sabotuoja ir stabdo vykdomas permainas. Blogiausia, kad šią į tarnybines pareigas neįeinančią misiją jos vykdo iš mokesčių mokėtojų kišenės mokamo darbo metu.

Tokių veikėjų yra daug, tačiau kaip chrestomatinį pavyzdį reikia pateikti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos įgūdžius.

Kai per Vyriausybės pasitarimą buvo patvirtinta šios institucijos pertvarka, VTAKT biurokratai nesiėmė jos vykdyti, o ėmė kurpti alternatyvas. Tikrai yra kur pasitempti ir kontroliuojant drausmę bei tarnautojų veiklą valstybės tarnyboje. Kasdienis valdymo ir finansų planavimo uždavinys – užtikrinti, kad biurokratai dirbtų jiems pagal pareigas priklausantį darbą, o ne savo labui, ir bausti, jeigu jie elgiasi priešingai.

Laukta pertvarka

Didesnėms permainoms nuteikia parengtos Viešojo administravimo įstatymo pataisos, jomis siekiama reglamentuoti planinius kontroliuojančiųjų institucijų patikrinimus ir skatinti šias institucijas iš baudėjų tapti pagalbininkėmis bei konsultantėmis. Į kovą už biurokratijos išsaugojimą jau pasitelkti advokatai, išgirdome ir klaidingų siūlomos kontroliuojančiųjų institucijų veiklos pertvarkos interpretacijų, be to, nerimą kelia pranašaujamos didelės nelaimės.

Būsimas atoveiksmis parodys, kiek pastangų įdėta siekiant sumažinti biurokratiją, o kol kas įvardykime, ką numatyta keisti Viešojo administravimo įstatymo projekte. Visų pirma ketinama sureguliuoti planinius kontroliuojančiųjų institucijų patikrinimus. Jie iš tikrųjų taps planiniai, organizuoti ir koordinuojami skirtingų kontrolės institucijų.

Iš karto galima atmesti reformos priešininkų gąsdinimus, kad bus neįmanoma netikėtai patikrinti ūkio subjektų – šiam tikslui skirti neplaniniai patikrinimai. Beje, šie sudaro net 70-90 proc. visų atliekamų patikrinimų. Neplaninių patikrinimų pagrindus siūloma susiaurinti, kad atitiktų savo prasmę, o ne pakeistų per planinius patikrinimus vykdytinas užduotis.

Antra, numatoma, kad kontroliuojančioji institucija visų pirma būtų konsultuojanti institucija. Daug kam gali atrodyti keista, kad iki šiol taip nėra – juk nieko nestebina ir nepiktina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ar „Sodra“ konsultuoja, kaip sumokėti mokesčius. Tačiau šios dvi institucijos iš daugybės visų kitų kontroliuojančiųjų institucijų greičiau yra išimtis nei taisyklė.

Absoliuti dauguma kontroliuojančiųjų institucijų tarsi velnias kryžiaus bijo konsultuoti, kaip vykdyti dažnai jų pačių sukurtų teisės aktų reikalavimus. Tokio reiškinio priežastys yra dvi. Dalies reikalavimų neįmanoma įvykdyti, todėl ir sudėtinga paaiškinti. Antra, jeigu viską paaiškinsi, nebeliks už ką bausti.

O juk institucijos darbas vis dar tebėra vertinamas būtent pagal išaiškintų pažeidimų ir skirtų baudų kiekį. Gerai, kad ir ši nuostata keičiasi, siekiama kad kontroliuojančioji institucija taptų pagalbininke, o ne prievaizdu su bizūnu.

Sprendimai subalansuoti biurokratijos galias yra būtini. Grėsmių numatytuose pakeitimuose įžvelgia tik prie didelio komforto pripratę biurokratai. Jei Viešojo administravimo įstatymas būtų priimtas ir valstybės politikai imtųsi vadovauti biurokratijai, o ne jai pataikautų, tai būtų pirmas didelis žingsnis šalinant biurokratijos pūlinius.

Alfa.lt

Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai, Verslas, ekonomika, investavimas    Komentarų: 0