Dainius Pilypas | Anno 1982

Grįžus iš kelionės laukė pašto dėžutė užversta puikiais prenumeruojamais žurnalais, tokiais kaip National Geographic Lietuva (su puikiais straipsniais apie bioniką ir kt.),  „Valstybė” su paprastai be išimties visais įdomiais straipsniais, bet šį kartą būtent norėčiau atkreipti dėmesį į vieną publikaciją, apie dar vieną Mariaus Jovaišos puikią iniciatyvą „Lietuva – Baltijos širdis” (lietuva)

Pristatęs iki šiol turbūt geriausią iniciatyvą reprezentuojančią Lietuvą – puikių fotografijų albumą „Neregėta Lietuva„, Marius Jovaiša nesustoja ir pasiūlo neformalų, bet tikrai geresnį Lietuvos reprezentacinį ženklą ir šūkį, nei iki šiol buvusios iniciatyvos, iššvaisčiusios milijonus ir taip nieko doro nepasiekusios (puke)

Daug argumentų už šią iniciatyvą galima rasti minėtame žurnalo straipsnyje ir jų pačių tinklapyje. Stiprių ir protingų argumentų. Dabar tiems argumentams tereikia visuomenės paramos ir tiesiog naudojimosi tuo ženklu, taip jį populiarinant. Aš už, nes jis 10x gražesnis, logiškesnis ir patrauklesnis už dabar patvirtinta ir naudojamą. Arba ir vėl jei bus biurokratiniai konkursai naujam ženklui, naujai įvaizdžio strategijai formuoti – tai tebus valdiškų pinigų žarstymas į suinteresuotas kišenes o ne realus rūpestis savo Tėvynės įvaizdžiu 🙁

Beje tai tik antras ženklas kuris man tikrai patinka ir mano kuklia nuomone tinka reprezentuoti Lietuvą. Pirmasis buvo:

Tai žaismingas ir veržlus ženklas, kokia ir Lietuva buvo 2008 metais 🙂 Tačiau protingesni ir šiaip matyt suinteresuoti, nubalsavo už kitus ženklus. Niekas neįsiklauso tautos balso, o tik „menininkų” su jų, būna, liguistais ir ne visiems suvokiamais spalviniais ir geometriniais sprendimais 🙂 Nors toks ženklas turėtų būti visiems suprantamas, visų mylimas ir naudojamas… Ech, čia Lietuva. Čia dažnai ir daug kas kitaip nei visur, prasilenkia su logika ir blaiviu protu 🙂

Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 0

Lietuvoje veikia 78 ūkio subjektus kontroliuojančios institucijos, jose dirba net 5 tūkst. inspektorių. Likusios iš 152 verslą prižiūrinčių institucijų turi mažiau tiesioginių įgaliojimų vykdyti ūkio subjektų kontrolę, tačiau ir jos gali kontroliuoti. Visos institucijos taiko daugybę reikalavimų ir ant įmonių pečių uždeda nepakeliamą biurokratinę naštą.

Mėginta suskaičiuoti tik licencijuojamas veiklas – tokių yra 330, ir verslo informacinius pranešimus – jų yra apie 1500. Šie Ūkio ministerijos duomenys pasenę, daug kartų minėti, deja, naujesnių nėra.

Reali padėtis gali būti tik blogesnė, nes iki šiol nebuvo naikinamos jokios institucijos ar ribojamos jų funkcijos, be to, neįvykdyta ir kokių nors didesnių poslinkių biurokratijos mažinimo kryptimi. Neretai įtvirtinus naujų reikalavimų paketą įkuriama ir nauja institucija jiems kontroliuoti.

Tačiau esmė – ne vien skaičiai, bet ir reguliavimo bei kontrolės principai. Turime įsisenėjusią bėdą, kad verslą prižiūrinčių institucijų įgaliojimai yra pertekliniai ir menkai suvaržyti, reikalavimai smulkmeniški ar neįmanomi vykdyti, bausmės neproporcingos, veikla nevieša ir t.t.

Vieši ištekliai – asmeniniams interesams

Biurokratijos pūlinys judinamas jau metus – Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijos turi reikalų su šiuo dariniu, deja, rezultatai nedžiugina. Vien biurokratijos ir nežabotos kontroliuojančiųjų institucijų savivalės pažabojimo planai sukelia biurokratų pasipriešinimą. Pakanka į Saulėlydžio komisijos planą įrašyti kurios nors srities reformą ir sukrunta šios srities interesantai, pažyra panegirikos straipsniai, padaugėja vizitų pas politikus. Tokiems smulkiems biurokratiniams interesams ginti švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos.

Kovodamos su permainomis institucijos neretai sabotuoja ir stabdo vykdomas permainas. Blogiausia, kad šią į tarnybines pareigas neįeinančią misiją jos vykdo iš mokesčių mokėtojų kišenės mokamo darbo metu.

Tokių veikėjų yra daug, tačiau kaip chrestomatinį pavyzdį reikia pateikti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos įgūdžius.

Kai per Vyriausybės pasitarimą buvo patvirtinta šios institucijos pertvarka, VTAKT biurokratai nesiėmė jos vykdyti, o ėmė kurpti alternatyvas. Tikrai yra kur pasitempti ir kontroliuojant drausmę bei tarnautojų veiklą valstybės tarnyboje. Kasdienis valdymo ir finansų planavimo uždavinys – užtikrinti, kad biurokratai dirbtų jiems pagal pareigas priklausantį darbą, o ne savo labui, ir bausti, jeigu jie elgiasi priešingai.

Laukta pertvarka

Didesnėms permainoms nuteikia parengtos Viešojo administravimo įstatymo pataisos, jomis siekiama reglamentuoti planinius kontroliuojančiųjų institucijų patikrinimus ir skatinti šias institucijas iš baudėjų tapti pagalbininkėmis bei konsultantėmis. Į kovą už biurokratijos išsaugojimą jau pasitelkti advokatai, išgirdome ir klaidingų siūlomos kontroliuojančiųjų institucijų veiklos pertvarkos interpretacijų, be to, nerimą kelia pranašaujamos didelės nelaimės.

Būsimas atoveiksmis parodys, kiek pastangų įdėta siekiant sumažinti biurokratiją, o kol kas įvardykime, ką numatyta keisti Viešojo administravimo įstatymo projekte. Visų pirma ketinama sureguliuoti planinius kontroliuojančiųjų institucijų patikrinimus. Jie iš tikrųjų taps planiniai, organizuoti ir koordinuojami skirtingų kontrolės institucijų.

Iš karto galima atmesti reformos priešininkų gąsdinimus, kad bus neįmanoma netikėtai patikrinti ūkio subjektų – šiam tikslui skirti neplaniniai patikrinimai. Beje, šie sudaro net 70-90 proc. visų atliekamų patikrinimų. Neplaninių patikrinimų pagrindus siūloma susiaurinti, kad atitiktų savo prasmę, o ne pakeistų per planinius patikrinimus vykdytinas užduotis.

Antra, numatoma, kad kontroliuojančioji institucija visų pirma būtų konsultuojanti institucija. Daug kam gali atrodyti keista, kad iki šiol taip nėra – juk nieko nestebina ir nepiktina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ar „Sodra“ konsultuoja, kaip sumokėti mokesčius. Tačiau šios dvi institucijos iš daugybės visų kitų kontroliuojančiųjų institucijų greičiau yra išimtis nei taisyklė.

Absoliuti dauguma kontroliuojančiųjų institucijų tarsi velnias kryžiaus bijo konsultuoti, kaip vykdyti dažnai jų pačių sukurtų teisės aktų reikalavimus. Tokio reiškinio priežastys yra dvi. Dalies reikalavimų neįmanoma įvykdyti, todėl ir sudėtinga paaiškinti. Antra, jeigu viską paaiškinsi, nebeliks už ką bausti.

O juk institucijos darbas vis dar tebėra vertinamas būtent pagal išaiškintų pažeidimų ir skirtų baudų kiekį. Gerai, kad ir ši nuostata keičiasi, siekiama kad kontroliuojančioji institucija taptų pagalbininke, o ne prievaizdu su bizūnu.

Sprendimai subalansuoti biurokratijos galias yra būtini. Grėsmių numatytuose pakeitimuose įžvelgia tik prie didelio komforto pripratę biurokratai. Jei Viešojo administravimo įstatymas būtų priimtas ir valstybės politikai imtųsi vadovauti biurokratijai, o ne jai pataikautų, tai būtų pirmas didelis žingsnis šalinant biurokratijos pūlinius.

Alfa.lt

Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai, Verslas, ekonomika, investavimas    Komentarų: 0

AWESOME (lietuva)

Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 2

Kad ir kaip tai nerimtai beskambėtų (nes aš nuoširdžiai įsitikinęs pats ir pritariu kitų nuomonei, kad tų tūkstantmečių reikėtų priskaičiuoti keliais daugiau… juk niekas nekaltas, kad tiesiog neliko rašytinių šaltinių :)), bet šiandien visa Lietuva ir ypač Vilnius šventė karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną ir Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetį.

Iš pat ryto skubėjome į S. Daukanto aikštę prie prezidentūros, kur 12.00 vyko iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija. Tikėjausi šiek tiek įpūdingiasnės, kaip, kad prieš kelis metus, jubiliejiniais karūnavimo metais buvo didelė karūna iš gėlių ir pan., o šiandien nieko tokio neišvydome, viskas kaip tarkim praeitais metais 🙂 Na bent jau kolegas iš Kauno karo istorijos klubo visad malonu pamatyti saliutuojančius iš pabūklo ir šiaip minioje himną sugiedoti 🙂

Po šios ceremonijos iškart patraukėme į Katedros aikštę kur buriavosi dainų šventės dalyviai ir žmonės belaukiantys Valdovų rūmų atidarymo iškilmių. Čia iškilmės išvis buvo paprastos, bet tuo pačiu ir įspūdingos, nes jas puošė kaip niekad monarchų ir valstybių vadovų atvykusių pasveikinti Lietuvos su tūkstantmečiu.

Pasibaigus formaliai Valdovų rūmų atidengimo ceremonijai prasidėjo dainų šventės eitynės link Vingio parko. Labai laiku ir vietoje ėjau per aikštę, kad sutikti ir spėti nufotografuoti kai kuriuos „Tūkstantmečio odisėjos” dalyvius nešančius įspūdingo dydžio Lietuvos vėliavą.

Ir tada dar stabtelėjau ir negalėjau atsižiūrėti į tokią masę pakiliai nusiteikusių žmonių plūstančia Gedimino prospektu… Niekad labai nesidomėjau Dainų šventėmis, tačiau šitos eitynės tai KAŽKAS TOKIO 🙂 Net pagalvojau, kad mūsų tauta tikrai dainomis galingesnė nei kariuomene 🙂

P.S. Žiūriu ne tik mano vieno bet ir beveik visų žiniasklaidos fotoreporterių objektyvai „kliuvo” už „Aro” snaiperių „poilsiaujančių” ant stogų 😀

Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 0

Vakar dvejojome kur pasukti – ar į Klaipėdą pasitikti tūkstantmečio odisėjos jachtos ar į Kernavėje vykstančia viduramžių rekonstrukcijų šventę 🙂 Nulėmė argumentai už tai, kad Kernavė vistiek pakeliui į Vilnių kur stengsimės pabūti Liepos 6-osios renginiuose, o Klaipėdoje bus minia žmonių ir realiai ten nelabai ką pamatytumėme, tad turbūt sutikimą bus geriau stebėti vakare per TV 🙂

Apie pietus pasiekus senąją Lietuvos sostinę pamačiau, kad renginys gerokai paaugęs nuo to laiko kai prieš kelis metus čia lankiausi, nes prekybininkai ir šurmulys jau prasidėjo tolokai nuo bažnyčios prieigų 🙂

Renginio teritorijoje radome labai daug įvairių amatininkų „sodybų”, kuriose visi galėjo susipažinti su įvairiais tradiciniais ir mažiau žinomais viduramžių rankdarbiais kaip puodų žiedimas, kalvystė, odų išdirbimas, žolininkystė, muzikos instrumentų gamyba ir daugelis kitų.

Daugelį metų norėjau… kažkada neturėdavau pinigų… vėliau tiesiog neprisimindavau ar progų nebūdavo… tad šį kartą tik aptikęs įsigijau porą kalvystės darbų – sau kalaviją o draugei plieno rožę. Ir tas ir tas gaminys tikrai neblogai padaryti, masyvūs, rimti, ne kažkoks kiniškas šlamštas ar pigus kičas kurio pilną visose mugėse ir panašiuose renginiuose.

Papietavę ir sulaukę draugų iš Panevėžio taip pat traukiančių į sostinę, dar kartą apėjome amatininkų ekspozicijas, užkopėme į piliakalnius ir pavakarį patraukėme į Vilnių.

Apibendrinant norių pasidžiaugti, kad pasitaikė tokia puiki diena – nei lietinga nei per karšta. Puiku, kad tiek daug žmonių jau lankosi tokiuose renginiuose, domisi istorija, perka dirbinius ir taip remia gyvosios istorijos propaguotojus. Puiku, kad tiek daug žmonių atsiveža vaikus, kad ir Lietuvoje plinta (sugrįžta) mada ruošti piknikus – su šeima ar su draugais pasitiesti dekius, išsitraukti sumuštinių ir gėrėtis vaizdais, džiaugtis geru oru 🙂

Istorija, archeologija, paveldas, legendos, Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 0

Apjuoskime pasaulį ,,Tautiška giesme”!

Ir net visko matęs pasaulis to dar neregėjo.
Ir net galingiausios valstybės to dar nėra patyrę.
Ir net didžiausios tautos nėra to išdrįsę.
BŪSIME PIRMIEJI.

Būsime tauta, kuri pirmą kartą istorijoje visame pasaulyje vienu metu giedos savo šalies himną. Garsiai ir išdidžiai visam pasauliui pranešime, kad Lietuvos vardui – tūkstantis metų!

KADA?
Mindaugo karūnavimo – valstybės dienos išvakarėse, 2009 m. liepos 5-ąją 21 valandą Lietuvos laiku (GMT+3), kai apiplaukę Žemės rutulį ir atlikę savo misiją – pakvietę viso pasaulio lietuvius kartu švęsti Lietuvos vardo tūkstantmečio – sugrįš „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojai.

KUR?
Visame pasaulyje. Visur, kur tik yra lietuvių. Dideliuose ir mažuose pasaulio miestuose. Svarbiausiuose miestų aikštėse ar savo namų kieme. Kad ir kur būtume – gimtojoje žemėje ar pasklidę po pasaulį, ranką prie širdies pridėję giedosime „Tautišką giesmę“. Kviečiame kiekvieną aktyviai įsijungti – suburkite savo šeimą, giminę, draugus, miesto gyventojus ir giedokite Lietuvos himną toje vietoje, kuri Jums reikšminga, brangi.

KAIP?
Mes, viso pasaulio lietuviai, Lietuvos himną giedosime taip, kaip dar niekada negiedojome. Taip, kad būtume ir jaustumėmės visi kartu. Mintimis, žodžiais ir širdimi. Juk Lietuva – tai jausmas, kad esame kartu.

KODĖL?
Nuo amžių kiekviena „Tautiškos giesmės“ eilutė mus telkė, drąsino, vienijo ir neleido prarasti savasties. Nesvarbu, kiek kilometrų ir valandų mus skiria – Lietuvos 1000-metį švęskime kartu. Kad pasaulis išgirstų: visame pasaulyje mus jungia vienas vardas – Lietuva. Mes didžiuojamės savo šalimi ir tūkstantmete jos istorija. „Tautišką giesmę“ giedame už Lietuvos ateitį.

DIENA, VERTA TŪKSTANČIO METŲ
Surinksime „Tautiškos giesmės“ giedojimo vaizdo įrašus, filmuotus įvairiose šalyse ir miestuose, netikėčiausiuose peizažuose, dieną ar naktį, ir sujungtus į vieną vizualinį kūrinį liepos 6-ąją paskleisime visam pasauliui.

Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 0