Dainius Pilypas | Anno 1982

Vakar, po firmos žiburėlio ir bemiegės nakties 3-ią kartą per berods 9 metus dalyvavau tradiciniame Sausio 13-osios aukų pagerbimo bėgime „Gyvybės ir mirties keliu” Vilniuje. Pats nustebau kaip gana lengvai ir greitai prasibėgo trasa 🙂

Bėgau ne su savanorių dėžute, nes mane išvis sunkoka „įspraust į rėmus”, bet labiausiai tam, kad įvairiapusiškai pafotografuoti ir pafilmuoti pačią eigą iš įvairių atkarpų ir pateikti šiokį tokį tų pastangų rezultatą:

Džiugu, kad šiemet pagaliau dalyvavo pakankamai nemažai savanorių – bendroje įskaitoje tai buvo 3-ia gausiausia grupė. Nors žinoma optimistiškai norėtųsi, kad visose rinktinėse, visose kuopose atsirastų kam ne vis vien, kas įžvelgia tame prasmę ir netingi sudalyvauti 🙂 Kitas džiuginantis dalykas, kad bendrą koloną vedė vienos iš rinktinių vadas, pulkininkas leitenantas – tai nemaža motyvacija ir sektinas pavyzdys jaunajai savanorių kartai, iki šiol greičiau atgrasytai ir bukintai tiesiog „nuleidžiamų” įsakymų „jūs darykit, čia jums REIKIA, o mes štabuose pasėdėsim” 🙂

Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 0

Bent jau proto krizė. Biurokratų proto krizė… Todėl galiu šiandien drąsiai konstatuoti, kad:

1. Lietuva dar neišbrido iš finansinės krizės, bet desperatiškai bando;
2. Lietuvos muitinė tikrai dirba bandydama ištraukti milijardą iš šešėlio;
3. Kad nejučiom atradau tiesiausią kelią kaip tapti matyt „stambiu importuotoju”, verslininku tiesiog 😀

O jei paeiliui, tai situacijos juokingumas ir graudumas tame, kad šiandien eidamas atsiimti vieno eilinio siuntinio iš pašto, buvau apmokestintas „už orą” 31 lt 25 ct 🙂 Pinigai nerimti, sumokėjau nė nepasigilinęs, nors iškart pasirodė kažkas keisto, bet tiek to, nebuvo kada gilintis – po tarnybos, reikalai, laipiojimo treniruotės ir t.t. tad tik dabar, grįžęs vakare namo ir ramiai pagalvojęs kas ir kaip, ėmiau jaustis, kad Tėvynė mane, švelniai tariant iš…buožino gerokai nepagrįstai 😡 Na taip, suprantu, kad Valstybei striuka ir tie mano 17 lt sumokėto muito išgelbės ir iš pagrindų pagerins padėti, tai net ir ne gaila 🙂 Dar prisiminiau, kad Bubilius Kybys prigrasė pasieniečius ir muitininkus išlupti iš „šešėlio” bent milijardą kokį į biudžetą, tai matyt, pats to nežinodamas, aš pasirodo ir esu tas šešėlis iš kurio reikia lupti (rofl)

Kad būtų aiškiau, net įvardinti kas ir kaip galiu, ne tokios ten paslaptys tie pirkiniai 🙂 Žodžiu tai paketas iš DealExtreme.com visokio šlamšto, įsigyto prieš ~1 mėn. Esmė, kad jame asmeniškai MAN tik 1 prekė – UTP replės (kurių reikia perspaust kelioms tinklo kabelio „fiškėms”, pakeitus kabinetus, nes pabodo vis skolintis iš ko nors..) vertos NET, nepilnai, $11. O kitkas, prie ko turbūt ir prikibo, kaip prie DIDMENOS, tai kelių karių savanorių iš kuopos prašymas atsiųsti tokius prastus, bet vis tam kartui taip sakant geriau nei nieko, kompasus (po $3.7) ir ugnies skeltuvus (po $2.38)… po 3 vnt kiekvieno to daiktelio… Žodžiu viename pakete buvo daiktai net 4 žmonėms, itin pigūs ir asmeniniam naudojimui! Tad bet kokio muito apmokestinimas už tokį siuntinį – absoliučiai nelogiškas ir neargumentuotas jokiais įstatymais:

Mokesčiai už siuntas gali būti šie:

• PVM — Pridėtinės Vertės Mokestis. Šiuo metu jis yra 21%. Jis mokamas tuomet, kai:
  • Prekė yra komercinio pobūdžio ir viršyja 75 litų sumą.
  • Prekė yra nekomercinio pobūdžio ir viršyja 160 litų sumą.
• Muitas. Jis yra kintamo dydžio mokestis*, svyruojantis apie 3%. Jis mokamas tada, kai:
  • Prekė viršyja 150 eurų (518lt) sumą.
  • Jei siuntą nekomercinė ir yra iki 700 eurų (2400lt) vertės, taikomas pastovus 2.5% muito mokestis.

Taigi vaigi vagi na 😎 Kaip jie patys rašo lydraštyje, siunta (visų prekių suma) įvertinta NET $32, kas Lietuvoje, krizės laikotarpiu, matyt prilyginama postambiam verslavimui!!! Litais tai sudaro NET 81 lt – KAŽKODĖL apmokestinamą sumą (kur dingsta „160 – neapmokestinama, jei asmeninėms reikmėms?!), nes 3 kompasai ir 3 firestarter`iai – tai jau matyt verslas, dar blogiau – verslas šešėlyje, todėl reik imt „už ragų” ir numelžt mokesčius „pagal pilną programą” (muscle) Tie 17 lt būtų tikrai gana juokingi ir nė negaiščiau savo laiko aiškintis, šiandien man nuotaika tiesiog per gera ir jos nesugadins net stangdamiesi kas, bet nebejuokinga, kai jei jau moki, tai visoms įstaigoms „iš eilės” reikia ar nereikia tada – Lietuvos Paštas nepasikuklina ir už savo vargo dalį „išmušant” iš manęs tuos super svarbius 17 lt, prideda dar 14.25 lt „pateikimo muitinei mokesčio” (swear) Na čia jau sorry, bralyčiai, bet tai ką, dabar man gal dar laukti, kad megztukas iš latgaa išlystų ir sau grynai „už ką nors” (o jie ten įžvalgų blyksniais pasižymį, pvz.: gali apmokestinti tas UTP reples, nes juk loginė seka aiški – jei man jų reikia, tai jungsiu interneto kabelį, jei jungsiu internetą, tai = KĄ NORS VOGSIU iš intelektinės nuosavybės, o jei, taip sakant, atsiranda prielaida vogimui, tai atsiranda prielaida ir išankstiniam apmokestinimui, kaip, kad su tuščiais CD ar USB laikmenom (wait) (puke)) paprašytų dar tarkim 9 lt 73 сt, tada dar kokia nors kita labai protinga įstaiga, tiesioginis valstybės ramstis, užsinorėtu atsiriekti savo kąsnelį kokius 4 lt 12 ct ir t.t?! (whew) Blyn, sorry chebra, aš tikrai STENGIUOSI!, bet vienas visos valstybės tikrai išlaikyti nepajėgsiu 😀

P.S. Taip, puikiai suprantu muitų esmę, todėl dažniausiai nieko nebeperku iš JAV – kad ir kaip ten viliotu kainos, bet kai susumuoji savikainą + nepigų pristatymą + PVM, tai tampa nebeverta pirkti. O daugiausia, kokybiškų ir dažnai nepigių, daiktų perkuosi internetu UK ar šiaip kur EU, tai su muitais bėdų nėra. Nebūdavo iki šiol ir siunčiantis daug ką iš tarkim Hong Kongo – ir racijos ir kolimatoriai visokie, kitos gerokai vertesnės prekės, praeidavo be muitų, o čia prikibo prie su**ktų 3 kompasų, vertų po… 9.70 lt (fubar)

P.P.S. Ir vis tik – gera diena, blyn! Juk ne kas dieną išpuola proga pačią Valstybę sutvirtinti 17 lt, dar ir valstybinę įstaigą paremti 14.25 lt. Juk tai sugrįžta!! Juk pats dabar tvirčiau jaučiuosi finansiškai tvirtesnėje Tėvynėje 😉 Jei Lietuvai geriau – tai ir man geriau. Tad negali būti nei gaila, nei apmaudu dėl tokių nesąmonių (chuckle) Jei tik vėl reiks, tai prašau nesikuklint ir vėl atsiremt į mano tvirtus pečius 😉 (emo)

Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys, Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai, Verslas, ekonomika, investavimas    Komentarų: 8

Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną 1918 metais Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos pradėta oficialiai kurti Lietuvos kariuomenę.

Šiais metais minint 92-ąsias atkurtos Lietuvos kariuomenės metines vyks daug įvairiausių renginių visoje Lietuvoje: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialo Mėnaičių kaime atidarymas ir pristatymas visuomenei,  Lietuvos kariuomenės pergalės mūšiuose prieš bermontininkus 91-ųjų metinių paminėjimas Radviliškio rajone, Katedros aikštėje Vilniuje vyks iškilminga karių rikiuotė, kurioje dalyvaus apie 400 karių iš visų Lietuvos kariuomenės padalinių. Rikiuotei vadovaus brigados generolas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas. Rikiuotę priims vyriausioji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po iškilmingos rikiuotės Katedros aikštėje Lietuvos kariuomenės daliniai su kovinėmis vėliavomis žygiuos Gedimino prospektu iki Seimo rūmų. Kviečiame visus dalyvauti šventiniuose renginiuose.

Renginių programa:

Lapkričio 23 d., antradienis

Vilnius

09 val. Šv. mišios Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje. Malda už Lietuvos kariuomenę
10.30 val. Lietuvos valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Prezidentūroje

12 val. Iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje ir paradas Gedimino prospekte
13.30 val. Krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado apdovanojimų įteikimo ir aukštesnių karinių laipsnių suteikimo ceremonija Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje
18.30 val. Lietuvos kariuomenės dienos šventinis koncertas ir statulėlės „Lietuvos karžygys” įteikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje

Kaunas

10 val. Šv. mišios ir literatūrinė-muzikinė kompozicija Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje

11 val. Gėlių padėjimo ceremonija prie Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę motinoms paminklo Kauno senosiose kapinėse

12 val. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ir Nežinomo kario pagerbimo ceremonijos Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje

12-17 val. Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir technikos paroda Vienybės aikštėje

13 val. Pirmosios Krašto apsaugos ministerijos aviacijos tarnybos vėliavos perdavimo Vytauto Didžiojo karo muziejui ceremonija ir šventinis koncertas, skirtas Lietuvos kariuomenės atkūrimo 92-osioms metinėms, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Klaipėda

09 val. Karinių jūrų pajėgų padalinių šventinė rikiuotė Karo laivų flotilėje (Skirvytės g. 1).

Šiauliai

10.00 val. Šv. Mišios Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje

11.20 val.  Gėlių padėjimas ant lakūnų kapų Šiaulių senosiose kapinėse

Panevėžys

8.15-8.45 val. Šventinis minėjimas (Karaliaus Mindaugo bataliono ramovė)

10 -10.50 val.  Šv. mišios (Panevėžio Šv. Trejybės bažnyčia);

11 -12.15 val. Panevėžio karinių dalinių įgulos sveikinimų ir apdovanojimų ceremonija, muzikinė programa (Panevėžio muzikinis teatras);

Marijampolė

13 val. Iškilminga rikiuotė

13.30 val. Žygiavimas (iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono į Šv. Vincento bažnyčią)

13.50 val. Gėlių padėjimas prie paminko žuvusiems partizanams atminti

14 val. Šv. mišios Už karius

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 0

Nori taikos, ruoškis karui. Istorikai tvirtina, kad šiuos žodžius pasakė romėnas, karo reikalų žinovas Publius Flavius Vegetius Renatus. Tai buvo kažkada Romos imperijos gyvavimo pabaigoje, žinių apie autorių išliko nedaug, tačiau frazė, regis, buvo tikrai vykusi, nes ją prisimena ne tik kariškiai, bet ir civiliai. Prisimena gražiai, nes istorija patvirtina tiesą – išgyvena ir net suklesti tos bendrijos, kurios deramai žiūri į savo saugumą ir gynybą. Tokiose bendrijose vertinami ir jauni, ir seni.

Tikriausiai, ne paslaptis, kad mes nūnai į savo gynybą žiūrime mažų mažiausiai pro pirštus. Ne paslaptis, kad saugumo situacija prastėja, mūsų civilizacija išmiršta, grėsmės ir betvarkės vis daugiau. Būtų visai logiška labiau rūpintis krašto ir civilizacijos saugumu, tačiau mums siūloma ne didinti jį, o mažinti. Juk artėja biudžeto reikalai – vėl teks tampyti “biudžeto antklodę” į tą ar kitą pusę.

Argumentai mieli širdžiai – reikia neva kompensuoti pensijas, paremti mamas ir jų vaikus, padaryti dar daug gerų darbelių, tad kam čia mums tie kareiviai, kurie, žinia, gali net ką nors ir nušauti. Simptomatiškai gausėja manančių, kad gynybos biudžetas iš viso nereikalingas, o tos niekingos išlaidos – apie vieną procentą bendrojo vidaus produkto, galėtų padaryti laimingus ne tik pensininkus, bet taip pat gydytojus, moksleivius, kūdikius, studentus, disidentus, gėjus, kairiarankius, kreivakojus ir taip toliau…. sąrašą galima tęsti. Įdomu, aišku, kodėl likę 99 procentai iki šiol neatnešė laimės, bet tegu tai lieka refleksijoms ir diskusijoms. Negana to, kai kas mano, kad kariai – tai tiesiog potencialūs žudikai, kokių iš viso šioj žemėj neturėtų būti. Žodžiu, ne tek jau mažai nuo valdžios viršūnių iki “runkelių” taikosi pasidalyti po keletą centų dabartinius mūsų krašto apsaugos likučius.

Gali būti kad kai kas kyla iš nežinojimo ar naivumo, gali būti, kad ir piktos valios čia surastum.

Galima mandagiai paaiškinti, kad ginklas lietuviškai reiškia gynybos priemonę, ir kad pati gynyba – tai ne žudymas, o sergėjimas. Ar Žalgirio mūšį laimėję kariai buvo žudikai? Jie kovėsi, beje, svetimoje teritorijoje? Ar buvo agresoriai? Jei į bent vieną klausimą atsakėte ne, atsiimkite savo klejones apie krašto apsaugos finansavimo žalą.

Pensijas kompensuoti reikės, kaip reikės kompensuoti ir kitus nerealizuotus lūkesčius. Kad tik krizė greičiau pasibaigtų, kad tų pinigų būtų daugiau. O padauginti pinigų gali kaip tik ta pati krašto apsauga. Tik ne ją skurdinant, o … stiprinant.

Garsi politinės ekonomikos specialistė Susan Strange (deja, prieš dešimtmetį apleidusi šį pasaulį) taikliai pastebėjo, kad gerai funkcionuojančiai šalies ekonomikai reikia keturių sąlygų: turėti bendrojo vidaus produkto kūrimo galimybę, laisvą rinką, bankų sektorių ir… garantuotą nacionalinį saugumą. Tai va – saugumą. Štai jums atsakymas į klausimą, kada valstybė kompensuos pensininkų skriaudas – kai bus saugi.

Kas mėgsta skaičius, gali pasitikrinti, kad pensijoms ir motinystei skiriame daugiau kaip dešimt kartų daugiau nei gynybai. “pravalgę” gynybą šiandien gal ir pasijusime dešimčia procentų sotesni, tačiau baugu, kad kitąmet nebebus ką valgyti. Nebebus valstybės. Net atvirkščiai. Šiandien, viską skaičiuojant pinigine išraiška, pradedama manyti, kad geriau pralaimėti ir pasiduoti. Pralaimėti pigiau, pigiau neginti tėvynės pigiau nei pirkti lėktuvą ar šaudmenų. Nenuostabu, kad taip galvojant, gretai neturėsite nei tėvynės nei jos pensijos. O svetimiems jau visai nesvarbu, užsidirbote pensiją, ar ne.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Vidurio Europa, o tame tarpe ir Baltijos šalys, ekonomikos augimą (ir pensijų augimą) pajuto tada, kai tapo saugiomis, kai tapo aišku, kad jos bus euroatlantinės civilizacijos dalimi, civilizacijos, kuri turi daug didele dalimi todėl, kad yra saugi. Šalys kuriomis žavimės (Vakarų Europa ir Šiaurės Amerika), šalys, kurios mūsų migrantams atrodo geresnės tėvynės nei Lietuva, jau seniai suprato, kad gynybai negalima taupyti, nes tada reiks dirbti kažkur toli nuo tėvynės… gerai, kad Vakaruose, bet nebūtinai…

Istorija visada labiau mena karius, o ne tuos, kurie gynybai gailėjo… O jei mena, tai veikiau kaip itin negatyvius personažus. Skirtumas tarp sąvokos neapsiginti ir nesiginti didžiulis. Tautos kūryba sako – jei negali būti liūtas, gali būti vapsva, bet nebūk šliužas. Net ir galingieji kontaktų su vapsvomis privengia…

Ginkluotosios pajėgos ne vienai šaliai yra visų pirma garbės reikalas. Šiandien didelė bėda ir tai, kad atiduodami gynybą vadinamiems profesionalams prarandame tokį svarbų jos komponentą, kaip liaudies pasipriešinimas. Profesionalas gali būti patriotas, bet gali būti tik valstybės tarnautojas, nes jo statusas įpareigoja ginti valstybe, bet nebūtinai tėvynę. Tėvynę giname visi, bet netrūksta aiškintojų, kad to visiškai nereikia, netgi žalinga. Nepagarba gynybai ir kariuomenei, laikas, kada niekiname tikrąją karininkiją, niekiname žmones, kuriems svarbu ne tik profesinės pareigos vykdymas, svarbu karininko garbė, neatneša nei kitokios garbės, nei trokštamos naudos. Karininko garbė buvo neįkainuojama vertybė kiekvienoje istorijos epochoje, išskyrus, kaip regis, pastarąją. Ne kiekvienas, kas gražiai apsirengia, jau džentelmenas, ne kiekvienas, kuris taikliai šaudo, jau karininkas. Garbe reikia rūpintis ir ją puoselėti, juk lietuviai, sako, garbinga tauta.

Tie, kurių negerų ketinimų sąraše yra ir tautos demoralizacija, noriai slepiasi už pensininko nugaros. Ar tikrai mano, kad šį kartą Lietuvą galima okupuoti jos neginant neva dėl pensininkų interesų.

Suprantu, kad dabar išgirsiu tą baisųjį žodį krizė… Krizės metu, mat, ne kariuomenė svarbu. O kaip tik svarbu. Jau minėjau, kad ekonomika, nebūdama saugi niekada taip ir neatsigaus, tad ir pensijų niekas nekompensuos. Antra, viešai deklaruodami savo bejėgiškumą tiesiog skatiname savo priešus pasinaudoti situacija. Kas įsitikinęs, kad Rusijos vadovai, apraudodami buvusią SSSR, nesvajoja jos atkurti, tegu meta akmenį. Kas galvoja, kad radikalūs islamistai pjauna tik tuos, kas nemyli musulmonų, o mylinčius paglosto, tegu paskaito rugsėjo žuvusių sąrašą. Pjauna iš eilės, o nesaugiausius pirmiausia.

Žinomiausias visų laikų Niujorko meras Rudoph Giuliani pradėjo eiti savo pareigas, kai miestas skendėjo gilioje krizėje, buvo apimtas betvarkės ir nusikalstamumo, nepasitikėjimo valdžia ir valdininkų savivalės. Reikėjo mažinti biudžetą ir meras tą darė, bet buvo sritis, kurioje biudžeto išlaidos net padidėjo. Ne, tai ne pensijos. Tai saugumas ir teisėsauga. Krizės metu paskelbęs deramą kovą su nusikaltėliais, meras tarsi paruošė dirvą firmų, kompanijų ir tarptautinių organizacijų atėjimo bumui. Visi, kad buvo pabėgę iš Niujorko, kaip nesaugiausio Amerikos didmiesčio, grįžo į saugų JAV verslo ir kultūros centrą. Išaugo pajamos, išaugo ir pensijos. Minėtoji Susan Strange visiškai teisi, ekonomika auga saugioje terpėje.

Galiausiai visai buitinis argumentas. Paskaičiuokite, kiek pinigų išleidžiate savo buto spynai, namo tvorai, signalizacijai ar saugos paslaugoms. Patikinsiu, kad jei išlaidos mažesnės nei 2 jūsų asmeninio “bendrojo vidaus produkto” jausitės nesaugūs. Didesnis turtas, didesnė apsauga, aišku, tačiau juk pastatę naują namą nepaliksite jo be spynos… O namus, kur sudėti pinigai, tame tarpe ir pensijos, reikia dar labiau saugoti. Kad neatsitiktų kai sename anekdote apie žmogų kantriai taupiusį pinigus juodai dienai. Juoda diena atėjo – jį apvogė…

Toks ir moralas: si vis pacem, para bellum.

Egidijus Vareikis
2010-09-08

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 2