Sindikuoti įrašai | Dainius Pilypas

Browsing "Sindikuoti įrašai"

2011 06 30

Lietuviai itin atšiauriomis sąlygomis įkopė į Monblaną

Neseniai grupė lietuvių grįžo iš ekstremalios kelionės, kur sėkmingai užkopė į aukščiausią Vakarų Europos kalną itin sunkiomis sąlygomis. Prancūzijos ir Italijos teritorijoje stūksantis 4808,45 metro aukščio kalnas nėra vertinamas, kaip itin pavojingas, tačiau ant Monblano yra žuvę ir lietuvių.

„Praėjusią savaitę, itin atšiauriomis oro sąlygomis, sėkmingai ir saugiai suvedėme dar vieną kopikų grupę į Monblano viršūnę! – džiaugėsi žinomas ekstremalas, šuolių su virve meistras Dainius Pilypas. – Malonu sėkmingai grįžti iš antrosios kelionės, įkopimo į Monblaną. Buvo visko – pragariško oro, pavojingų situacijų, dar vienas “close-call” ir galima sakyti trečiasis mano gimtadienis šiemet…“

Dainius itin džiaugėsi didele lietuvių kopikų komandos morale ir motyvacija.

„Kai visi kiti bėgo nuo kalno, evakavosi sraigtasparniais ir slėpėsi “refuge” – lietuviai laukė audros kalnuose, įsitvirtino lauko stovyklą – šypsodamasis teigė D.Pilypas. – Kai beveik visi pabėgo nuo kalno, kas savo kojomis, o kas ir evakuotis kvietėsi sraigtasparnius, lietuviai liko ir linksmai rengėsi sutikti naktį gręsiantį net 30 metrų per sekundę stiprumo vėją ir smarkų sniegą“.

„Neseniai grįžome iš dar vienos sėkmingos kelionės į Monblaną. Šį kart sąlygos kaip reta buvo sunkios. Kelias dienas pragyvenome pūgoje, 3900 metrų aukštyje įrengtoje stovykloje, ir laukėme progos kopti“, – teigė dar vienas ekstremalas ir operatorius Aidas Bubinas.

Sėkmingas Monblano šturmas įvyko penktadienio naktį. Kopusius ekstremalus „puolė“ didelis vėjas ir šaltis viršūnėje, o dar laukė sudėtingas ir pavojingas nusileidimas.

„Per tas dienas buvo daug atsisakiusiųjų kopti ir nusileidusių ar net sraigtasparniais nuleistų alpinistų, buvo sužeistų ir net žuvusiųjų. Net dvejos – mūsų ir XGenomo lietuvių komandos rimtesnių traumų išvengė ir sėkmingai grįžo į Lietuvą“, – įspūdžiais dalijosi A.Bubinas.

Beje, kopdami lietuviai aplankė ir vietas, kuriose ant Monblano kalno žuvo jų tautiečiai. Ant Monblano kalno ir atšiauriomis sąlygomis ekstremalai nešėsi ne vieną Lietuvos vėliavą.

Monblanas (pranc. Mont Blanc, it. Monte Bianco – „Baltasis kalnas”), esantis Alpėse, yra aukščiausias Vakarų Europos kalnas. Jo aukštis – 4808,45 metrų (pagal 2003 metų GPS matavimą). Monblanas stūkso dviejose valstybėse – Prancūzijoje ir Italijoje.

Balsas.lt

Sindikuoti įrašai

Komentarų: 0

2011 06 28

Kopimo į Monblaną 2011 06 17 – 25 fotometraštis

Praeitą savaitę, įtin atšiauriomis oro sąlygomis, sėkmingai ir saugiai suvedėme dar vieną kopikų grupę į Monblano viršūnę! Fotometrašti galite rasti čia: FaceBook.com/media/set/?set=a.10150670404270207.696902.803285206

Jei ir Jūs domitės galimybe išbandyti save ir įkopti į aukščiausią vakarų Europos viršukalnę – artimiausios numatomos kelionės data: 2011 liepos 24-31!! Visa informacija ir registracija mūsų tinklapyje

Sindikuoti įrašai

Komentarų: 0

2011 06 14

Chamonix vasara

Reklaminis filmukas ką dar, be kopimo į aukščiausią Alpių virukalnę, galima pamatyti / nuveikti būnant šioje nuostabioje vietoje – Chamonix, turint laisvo laiko ir pinigų

Sindikuoti įrašai

Komentarų: 0

2011 06 02

Legendiniame El Caminito del Ray!

Taigi vaigi, vagi na Prieš pora dienų grįžome iš puikios kelionės po Ispaniją. Apankėm, pamatėm daug – Alikantę, Madridą, Almeriją, Malagą, El Chorro ir t.t. Viskas buvo super, tikrai verta atskiro straipsnio, prisiminimų, patarimų pasidalinimo, bet… kaip visad po kelionės nėra laiko kada memuarais užsiiminėt Tad kol kas tik perpublikuojų straipsnį iš Ekstremalas.lt apie geriausią kelionės dalį – pasivaikščiojimą ir šuolius su virve legendiniame “El caminito del Rey”

El Caminito del Ray – Mažasis karaliaus kelias – kvapą gniaužiantis siauras klinties uolose susiformavęs tarpeklis Pietų Ispanijoje. Beveik dviejų šimtų metrų aukštyje įrengta kalnų perėja yra daugiau nei trijų šimtų metrų ilgio. Iš ten grįžę lietuviai ne tik įveikė ne kiekvienam mirtingajam praeinamą kelią, bet net atliko šuolius su virve!

Beveik dviejų šimtų metrų aukštyje įrengta kalnų perėja yra daugiau nei trijų šimtų metrų ilgio. Tako plotis siekia ne daugiau nei metrą.

Legendinėje ir viso pasaulio ekstremalams žinomoje El Caminito del Ray lankėsi septynių lietuvių ekstremalų grupė: vienas Lietuvos šuolių su virve asociacijos narys Dainius, netrukus juo tapsiantis Laurynas, pretendentė Idilija. Taip pat dar keturi keliautojai ir ekstremalių pojūčių gerbėjai – Viktorija, Dovilė, Vilius ir Rytis.

Po to, kai 1999-2000 metais šioje vietoje tragiškai žuvo keturi ekstremalai, kelionės šia siaura kalnų perėja lbuvo uždrautos: specialiai išgriautas priėjimas, o policija rengia reidus.

Nepaisant to, ne vienas nutrūktgalvis rado būdą, kaip ten patekti. Eiti Mažuoju karaliaus keliu ir po kojomis išvysti prarają bei gilumoje tekančią Guadalhorce upę išdrįsta toli gražu ne visi.

Betoninės platformos, apgriuvę laipteliai prie kalno krašto, tuneliai, tilteliai, apleistos arabų šventyklos ir Romos laikų griuvėsiai. Po kojomis, kur plyti bedugnė, pažvelgti ir eiti pirmyn ryžtasi tik patys didžiausi ekstremalai.

“Labai patiko. Nuostabi aplinka, vaizdai. Tačiau nėra pernelyg ekstremalu. Tik naujokams dreba kojos, – šypsojosi po kelionės Lietuvos šuolių su virve asociacijos narys ekstremalas Dainius Pilypas. – Tiesa, šuoliai buvo itin ekstremalūs”.

Pasak Dainiaus, einant siaura perėja, takas ištrupėjęs bent trijose vietose, o ten – dviejų metrų tarpai. Po kojomis – bedugnė.

“Tačiau yra metalinis bėgis, – Ekstremalas.lt portalui pasakojo D. Pilypas. – Tai juo ir pereidavome. Nebūtinai reikia eiti drąsiai, kaip mes. Galima ramstytis į sieną”

Taip pat yra vietų, kur nėra saugos troso arba patenkant “klasikiniu priėjimu” su apraišais ir saugos ūsais, kol bandoma persisegti, yra tikimybė nuslysti nuo metalinių strypų.

Antrą dieną, kai jau trečią kartą lietuviai lipo ant El Caminito del Ray, tai net iš tos pusės, kur būtini apraišai, saugos ūsai ir laipiojimo įgūdžiai, Dainius ėjo pasiremdamas tik rankomis.

“Tad galima patekti ir be įrangos, – rizikavo savimi pasitikintis D.Pilypas. – Tik, žinoma, klaida kainuotų bent sulaužytas abi kojas, nes toje vietoje – apie 30 metrų aukštis. O po to takas jau veda ir 100-130 m aukštyje”.

Šuoliai su virve nuo 100 metrų aukštyje įrengto tiltuko – jau kita, ekstremalesnė istorija.

“Turėjom minimalią įrangą, – prisipažino Dainius. – Sėdėjome ant tiltuko ir galvojome nepavyks. Rizikavome ir laimėjome. Tiesa, šuoliui sąlygos buvo sunkios. Vėjo plaikstoma ir pinama virvė, nemažas smūgis ir svingas, saugantis, kad kur nors neišsitėkšti į uolas.”

Tačiau Dainius ir Laurynas atliko po šuolį nuo maždaug 100 metrų aukštyje įrengto tiltuko.

Idilija šokti nerizikavo: ten tai daryti buvo pernelyg pavojinga. To nerekomendavo Dainius su Laurynu.

“Vieta nuostabi, nuotraukos neperteikia viso grožio. Tiesa, nėra taip baisu, kaip galvojome. Rekomenduoju visiems ten apsilankyti, kurie bent šiek tiek domisi kalnais ir turi minimalios patirties, – apie El Caminito del Ray mums sakė Idilija. – O šuolis su virve? Dabar šiek tiek gailiuosi, kad neįšdrįsau. Tačiau turiu dar ne itin daug patirties. O ten pūtė stiprus vėjas, todėl galėjau nesuvaldyti situacijos”.

Dainius ir Laurynas, nušokę nuo tiltelio 100 metrų aukštyje, patyrė 30 metrų laisvojo kritimo ir dar apie 10 metrų dinaminio.

“Tai – daugiausiai, ką galima ten patirti, nes tarpeklis siauras, žemyn spaudžia sienos ir telieka vos kelių metrų pločio tarpas, – Ekstremalas.lt portalui prisipažino Dainius. – Tad buvo pakankamai baisu šokti į tą “skylę” ir po vieną šuolį mums pilnai pakako. Svarbu, kad grįžome gyvi ir sveiki”.

Apie lietuvių rengiamus ekstremalius šuolius netrukus sužinojo El Caminito del Ray ėjusi prancūzų bei ispanų grupės.

Jie kantriai laukė dvi valandas, kol lietuviai ekstremalai kruopščiai rengėsi šuoliams. Dainiaus ir Lauryno šuolius jie užfiksavo fotoaparatais ir mobiliaisiais telefonais.