Dainius Pilypas | Anno 1982

Pasitaikė prasta diena? Nebandykite priverstinai mąstyti apie gerus dalykus – paprasčiausiai galvokite greitai. Naujas mokslininkų tyrimas rodo, jog paspartintas galvojimo procesas gali pagerinti žmogaus nuotaiką.

Princeton ir Harvard universitetų mokslininkai atliko šešis eksperimentus, kurių dalyvių buvo prašoma greitai per 10 minučių sugeneruoti kaip galima daugiau konkrečioms problemoms spręsti skirtų idėjų. Idėjų kokybė buvo nesvarbi – įskaičiuojamos buvo net ir visiškai netikusios. Vėliau jie turėjo skaityti greitu tempu kompiuterio ekrane besikeičiančius šių idėjų užrašus, arba peržiūrėti pagreitintu režimu rodomą linksmą šeštojo dešimtmečio serialą „I Love Lucy“. Kontrolinę grupę sudarantys dalyviai tas pačias užduotis turėjo atlikti normaliu atpalaiduotu tempu.

Gauti rezultatai leidžia manyti, jog greita mąstysena dalyviams suteikė daugiau džiaugsmo, kūrybiškumo bei daugiau energijos. Greitą mąstymą skatinanti veikla, net jei tai būtų trumpo ir lengvo kryžiažodžio sprendimas arba greitas „proto šturmas“, gali pagerinti nuotaiką, įsitikinusi studijos vadovė psichologė Emily Pronin.

Mokslininkė pastebi, jog greitas galvojimas kartais gali sukelti neigiamų pasekmių. Bipoliniu sutrikimu (maniakine depresija) sergantiems asmenims greitas minčių tempas gali paaštrinti ligos simptomus. Be to, tyrinėtojai perspėja, jog jei greitai mąstant bus keliamos pasikartojančios mintys, tada vietoj džiaugsmo pojūčio žmonėms gali kilti nuobodulys ar nerimas.

Kol kas lieka neaišku, kodėl minčių kaita įtakoja nuotaiką. Tačiau Pronin ir jos kolegos kelia teoriją, jog įtakos šiame procese gali turėti mūsų pačių lūkesčiai. Ankstesnių tyrimų metu buvo nustatyta, jog žmonės apskritai linkę manyti, kad greitas galvojimas siejasi su gera nuotaika. Toks įsitikinimas mums gali sukelti pasąmoningą supratimą apie tai, kad jei galvojame greitai, esame laimingi. Be to, mokslininkai teigia, kad greitas mąstymas padidina smegenis veikiančio neurotransmiterio dopamino išskyrimą – šios medžiagos poveikis siejasi su malonumo ir atpildo pojūčiais.

Greitas džiaugsmo antplūdis, kurį žmogus gali gauti greitai mąstydamas, gali būti trumpalaikis, tačiau „šios mažytės pozityvių emocijų bangos sumuojasi“, teigia Kalifornijos Riverside universiteto (JAV) psichologė Sonja Lyubomirsky. Daugybėje studijų yra patvirtinta, jog laimės pojūtis sukelia aibę teigiamų poveikių, įskaitant didesnį produktyvumą, stipresnę socialinę sąveiką, be to, sustiprina imuninės sistemos veikimą, aiškina specialistė.

Alfa.lt

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0

Atrodytų kas čia tokio, lašai (lietaus ar iš krano ir t.t.) tiesiog krinta ir susilieja su kitu vandeniu… Tačiau tas procesas nufilmuotas ultra didelio greičio video kameromis ir sulėtintas, atskleidžią labai įdomų ir įspūdingą dalyką:

Alfa.lt

Įdomu ir naudinga, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 1

Šis CES parodos metu pristatytas „Ainergy Wi-Fi“ įkroviklis „surenka“ energiją skleidžiamą bevielių tinklų ir ją paverčia į įprastą elektros energiją. Parodos metu buvo atlikta demonstracija, ir pasinaudojus šiuo įkrovikliu, „BlackBerry“ telefonas pilnai buvo įkrautas per 90 minučių (nuo 30 proc. baterijos žymės).

Šis įkroviklis kaupia energiją tol, kol šalia yra pasiekiamas nors vienas bevielis tinklas. Tačiau kuo pasiekiamų tinklų daugiau, tuo įkrovimo galia didesnė. Šis „Ainergy Wi-Fi“ įkroviklis pasirodys šių metų vasarą ir kainuos apie 40 JAV dolerių.

Alfa.lt

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0

Teko jau ir anksčiau pažiūrėti video su pavyzdžiais, kaip panaudojant nanotechnologijas, tam tikras paviršius padengiamas specialia danga ir tampa ne tai, kad nelaidus vandeniui, bet nuo jo tiesiogine tų žodžių prasme vanduo atstumiamas, nuslysta! Arba dažai 🙂 Tarkime idėja sukurti tokiu purškalu padengtas plytas, kad ant jų nesilaikytų jokie dažai 🙂 Tuomet dykinėjantis jaunimėlis negalėtų išreikšti savo minčių polėkio ant pastatų sienų aerozoliniais dažais grafiti pavidalu 😀

Dabar kai UAB „Baltijos arsenalas” parduotuvių „Armijai ir civiliams” asortimente atsirado taktiniai batai „Hi-Tec MAGNUM Elite Force” su „Ion Mask„ produkto padengimo technologija, pasidomėjau daugiau apie tai ir pradėjau gana smarkiai gailėtis (think) , kad paskubėjau prieš porą mėnesių, prieš vykstant į SKV kursą įsigyti kitus, šiaip puikius, bet ne tiek 🙂 batus „5.11 Tactical XPRT 8„, kurių kaina taipogi beveik 500 lt… kai tau ne vis vien tai ką darai ir kojos ne valdiškos taip sakant, tad geram apavui negailą 🙂 Tačiau jei būčiau sulaukęs iki dabar be naujų batų, tai būtinai pirkčiau šiuos aukštųjų technologijų „kerzokus” (rock)

Apžvalgos apie viską, Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 5

Per artimiausius 18 mėnesių JAV kariuomenei turėtų būti pateiktas medicininis preparatas, laikinai sustabdantis mūšyje sužeistų karių širdis ir taip apsaugantis juos nuo mirties nukraujavus.

JAV Pažangiųjų gynybos tyrimų agentūra DARPA Pentagono užsakymu vykdo beveik 10 mln. JAV dolerių vertės tyrimų programą, kuria siekiama rasti būdų, kaip būtų galima maksimaliai priartinti prie biologinės mirties slenksčio sužeistus kariškius. Po specialaus preparato injekcijos būtų laikinai sustabdytas sužeistųjų kraujavimas, o per šį laiką jie būtų evakuoti iš mūšio lauko, kad gautų tinkamą medicinos pagalbą.

Apie tai pranešė šioje programoje dalyvaujantis Teksaso valstijos (JAV) A&M universiteto Ikiklinikių tyrimų institutas (TIPS).

Pentagono duomenimis, apie pusė visų žuvusių amerikiečių kareivių mirė nukraujavę mūšio lauke, nes jiems nebuvo laiku suteikta skubi medicininė pagalba. Teigiama, kad tais atvejais, kai netenkama daug kraujo, pavyzdžiui, nuo šautinių žaizdų ar sprogus sprogstamiesiems užtaisams, labai svarbu sužeistajam suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą per vieną valandą. Tokiu atveju gyvybės išgelbėjimo šansai yra patys didžiausi. Tačiau taip greitai evakuoti sužeistuosius iš mūšio lauko dažnai būna neįmanoma.

TIPS mokslininkai šią vadinamąją „auksinę valandą“ sieks pratęsti bent iki 6, taip žymiai padidindami sužeistų karių galimybes pasveikti. Jie tęs anksčiau DARPA finansuotus tyrimus šioje srityje. Pavyzdžiui, Stenfordo universitete buvo nagrinėjama galimybė, naudojant tam tikrą kasos fermentą, žmonėms dirbtinai sukelti į kai kurių gyvūnų žiemos miegą panašią būseną, kai laikinai apmiršta fiziologinės organizmo funkcijos. F. Hutchinsono Vėžio tyrimų centro mokslininkai vykdė eksperimentus su kirminais nematodais ir žiurkėmis, leisdami jiems vandenilio sulfidą. Taip buvo siekiama blokuoti organizmo galimybę naudoti deguonį – tyrėjai siekė sukurti savotišką kontroliuojamos komos būseną, kai nebekraujuodavo žaizdos, o širdys nustodavo plakusios.

Vėžio tyrimų centro tyrėjų grupei, vadovaujamai daktaro Marko Rotho, naudojant vandenilio sulfido ir kitų medžiagų junginius pavyko išlaikyti žiurkes gyvas iki 10 valandų po to, kai joms buvo pašalinta 60 proc. viso kraujo.

Teksaso A&M universiteto Ikiklinikių tyrimų instituto specialistai ruošiasi pradėti laikinai gyvybę atimančio preparato bandymus su kiaulėmis – jų širdies ir kraujagyslių sistema labiausiai panaši į žmonių. TIPS mokslininkai Theresa Fossum ir Matthew Milleris mano, kad bandymai su kiaulėmis, kurioms bus leidžiamos specialios medžiagos, tarp jų ir vandenilio sulfidas, leis tiksliai prognozuoti galimą tokių preparatų poveikį žmonėms, kuriuos norima kaip įmanoma labiau „priartinti prie mirties slenksčio“, kad vėliau jie galėtų saugiai grįžti į pirminę būseną.

DARPA finansuojamą projektą TIPS vykdys 15 mokslininkų grupė, kurios nariai tikisi sėkmingus rezultatus kuriant tokį preparatą pateikti per artimiausius 18 mėnesių. Daktarė T. Fossum prognozuoja, kad ateityje kiekvienas JAV karys, vykstantis į karo veiksmų zoną ar vykdantis operacijas atokiuose regionuose, gaus švirkštą ir tokio preparato ampulę. Jomis bus aprūpinti ir karo medikai. Vienos injekcijos esą pakaks, kad smarkaus sužeidimo atveju būtų maksimaliai sumažinta žmogaus medžiagų apykaita ir laikinai sustabdyta smegenų ir širdies funkcijos. Pasak jos, kai sužeistajam bus suteikta medicininė pagalba, gydytojai jį saugiai „parsives“ nuo mirties slenksčio. Be to, pasak specialistų, toks preparatas padėtų išgelbėti ir daugybės civilių gyventojų gyvybes įvykus stichinėms nelaimėms, autokatastrofoms ar nelaimingiems atsitikimams.

Technologijos.lt

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0

Mokslininkai pristatė pirmuosius bioninius pirštus, rašo Dailymail.co.uk.

Pagaminti iš kieto, nedaug sveriančio plastiko, bioniniai pirštai gali susilenkti, paimti, laikyti ir padėti įvairius daiktus.

Britų kompanijos „ProDigits“ dirbtinių pirštų protezai gali pakeisti tūkstančių žmonių, netekusių pirštų, gyvenimus. Dabar jie galės paimti taurę vyno, atsilaužti gabalėlį šokolado ar naudodamiesi bankomatu surinkti savo PIN kodą.

Iš viso pasaulyje yra apie 1,2 milijono žmonių, kurie yra netekę pirštų, iš jų 50 tūkst. Europoje.

Žmonės, kurie neteko visos rankos, jau ne vienerius metus galėjo naudotis biotinės rankos protezu, tačiau tie, kurie yra netekę vieno ar kelių pirštų, iki šiol protezais pasinaudoti negalėjo.

Philas Newmanas iš „ProDigits“ sakė: „Iki šiol žmonėms su amputuotais pirštais tokių galimybių nebuvo. Dabar naudodamiesi bioninių pirštų protezu, jie galės gyventi savarankišką ir pilnavertį gyvenimą.“

Protezas naudojasi smegenų savybe bandyti judinti galūnę net tada, kai jos nėra. Smegenys, galvodamos, kad galūnė nepašalinta, siunčia signalus į nervus ir raumenis. Juos pagauna sensoriai, kurie judina dirbtinius pirštus.

Gamintojai sukūrė tikroviškai atrodančią dirbtinę odą, po kuria galima paslėpti pirštų protezus.

Bioninių pirštų kaina svyruoja nuo 130 tūkst. iki 150 tūkst. litų.

42 metų Mariai Antoniai Iglesias dalis rankų ir kojų buvo amputuota dėl sunkios bakterinės infekcijos. Buvusi pianistė iš Katalonijos (Ispanija) dabar, naudodamasi bioniniais pirštais, vėl gali rašyti, paimti, laikyti ir padėti įvairius, net smulkius ir trapius daiktus, svarbiausia – ji vėl gali mokyti skambinti pianinu. Moteris sakė, kad protezai pakeitė jos gyvenimą.

42 metų Ericas Jonesas iš Niujorko (JAV) neteko visos kairės rankos ir dešinės rankos pirštų dėl gyvybei pavojingų kraujo krešulių. Dabar, naudodamas protezus, jis vėl gali žaisti su savo dukra, lydėti ją į mokyklą, statyti „Lego“ kaladėles. E. Jonesas sakė: „Dirbtinę ranką ir pirštus lengva valdyti. Su bioniniais protezais gavau daugiau nepriklausomybės.“

Alfa.lt

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0