Kolegos Ryčio V. iš kelių oficialiai publikuotų video apie KASP, pratybas, misijas iš geriausių kadrų sumontuotas neilgas pristatomasis filmukas, įgarsintas nauja Česlovo Gabalio daina „Garbės kuopa”:
Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika 
Komentarų: 0
Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama (na bent aš su bendraminčiais diskutuojam, mąstom. Kaip ten valdžia – nežinau 🙂 apie būtinybę steigti kažkokius verbuotojų etatus, padalinius, nes ne už kalnų diena, kai šauktinių nebebus, o kai dabartinė visuomenė, jaunimas tokie „motyvuoti” tai tokių pareigybių, pastangų tikrai prireiks 😉
Pagrindinį agitacinį darbą dirbs KASP – važiuos savanoriai į mokyklas, darys pristatymus, motyvuos, nes patys bene vieninteliai struktūroje motyvuoti ne vien pinigais…
Taip pat girdėjau, kad transformuoti galvoja prievolės skyrius, pritaikyti dirbti tokį darbą. Bet ką ten taikyti – jei liks skyriuje ta pati bobelka, seržantas ir karininkas, įprate tik bylas archyvuoti ir spaudus dėlioti į šauktinių knygeles… tai tiek ten tų ir rezultatų bus 🙂
Čia reiktų poros gerų, jaunų karių, turinčių vadybininko talentą, nebijančių ir mokančių malti liežuviu, apsirengusių pavyzdinga uniforma ir manipuliuojančių kalendoriukais, gairelėmis, plakatais ir FAKTAIS, skaičiais kaip gera tarnauti Tėvynei 😉
Tad vis mąstau apie projektuką, kuris įdomiai pristatytų tarnybą, mokslus, algas, perspektyvas, platintų spaudą, atributiką, plakatus visokius ir kitaip propaguotų kariuomenę visuomenėje 😉 Nes tiesą sakant visas VRD su savo milijonais, bet dykaduoniavimu, darbų darimu atbulomis rankomis – užknisa 🙁 O čia laikas nuo laiko zmonės vis šokasi kurti kažką karybos tematika, bet yra grubiai „gesinami” – tai štai, Jums idėja verta, kad Tėvynė kada nors paminklą pastatytų 😀
Pvz.: labai puikiai tokios sistemos veikia JAV / DB – užeini į puslapį, tarkim: ArmyJobs.mod.uk ar GoArmy.com – miela malonu, kaip pristatoma kariuomenė! Pasižiūri video, pasklaidai nuotraukas – nors imtum ir įstotum jei galėtum 🙂 Pasižiūrėkit video… vaizdai vaizdais, neiko ypatingo, bet žodžiai! tai kažkas TOKIO… už širdies griebia („…the strenght to get over yourself!…), ašarą spaudžia:
Viskas apie reklamos ir verbavimo kompaniją „Army Strong”: usaac.army.mil/sod/ … mūsų VRD Oiii kaip TOLI iki tokio lygio 😛
Dar kažkas domina? Užpildai el. užklausimą, po kelių dienų į namus gauni įspūdingą žurnalą su atsakymais į daugelį tipinių klausimų, dar įspūdingesnį DVD iš serijos „pažiūrėk kokie mes šaunūs, prisijunk ;)”. O dar po kelių dienų, keli artimiausi daliniai pagal tavo gyvenamąją vietą gauna centralizuotai apdorotus duomenis, kur, kokie potencialus rekrūtai gyvena, kuo domisi ir atsiunčia pakvietimus apsilankyti pas juos – „ateik pas mus, inžineriai tai jėga! Kompensuosim kelionės išlaidas, mokėsim gerą algą ir siųsim į įdomius kursus!”…”ne, ateik pas mus, logistika – jėga ir prie pat Tavo namų! Alga + mokslai + med. rūpyba + kelionės – garantuota!” 😉
Pas mus tai galetu buti TevynesLabui.lt ar PKT.lt tarkim. Tam milijonų nereikėtų 🙂 Tik geranoriškumo iš oficialių šaltinių – KAM VRD, paramos medžiaga, video, literatūra, atributikos platinimui ir kažkokių projektinių pinigų, tarkim 1-o etato išlaikymui, kabineto kokio, serverio, pašto išlaidų padengimui ir viskas 🙂
Ech, kažin ar gyvas dar sulauksiu blaivaus proto prošvaisčių ir kažko panašaus marijos žemėje iš ten… aukštai… KAM… 🙂
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Papildymas 2008 03 30 d.:
SULAUKIAU 😀 Ir gan greitai… Nežinau kiek čia mūsų straipsnių ir pasisakymų įtaką, kad pagaliau kažkas praregėjo ir toks projektas išvydo dienos šviesą, bet vistiek malonu, kad susiję labai glaudžiai su mano išsakyta problema ir pasiūlymais 8) Tai – Karys.lt – projektas kolkas ne įtin išvaizdus ir kokybiškas, bet vistik tai milžiniškas žingsnis pirmyn 😉 Yra intervių su profais, yra nuotraukų, yra profesijų, pajėgų, ginklų pristatymai ir t.t. Netgi galima užpildyti anketą, pareikšti norą tarnauti… labai jau preliudijos į mano mintis 🙂
Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika Komentarų: 0
Pasibaigė didžiausios, kas dvejus metus Lietuvoje vykstančios pratybos „Gintarinė viltis” 2007. Ir aš ten buvau, ne tik alų midų gėriau 🙂 Pakariavom, pabuvom teroristais, padrumstėm vandenį įvairių šalių taikdariams 😎 Buvo… fantastika! Tai tarsi kitas pasaulis, kitas laikas, kitos vertybės, pastangos ir rezultatai ir t.t… Ech… tai tikrasis mano pasaulis… ir taip nesinorėjo grįžti į Matricą 😎 kur geriausiu atveju laukia rutininiai darbai, reikalai… blogiausiu… šį kartą manęs laukė kur kas blogesnė žinia ;( … geriau būčiau negrįžęs…
„Kas nebuvo – nežinos…” iš principo, bet vistik rekomenduoju pasižiūrėti keliatą mūsų susuktų video klipų.
AH07 StiFor video klipas, versija 1:
AH07 StiFor video klipas, versija 3:
Ir neformalaus DVD filmo „AmberHope`07 SITFOR” trailer`is:
Esant pageidavimui galite įsigyti pilną DVD. Kur kreiptis – informacija klipų pabaigoje 😉 Susimatysim 2010 metais. Pagarbiai, Mustafa 😀
Daugiau info: AmberHope.lt
Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika Komentarų: 0
Mes – Afganistane…
„Dėmesio, grupė. Klausyt kovinio įsakymo. Vykdant PAG vado sumanymą…“ Tokiais MRSG „Čarli“ vado kapitono Raviliaus Vilčinsko žodžiais prasidėjo eilinis mobilios grupės pasiruošimas vykdyti užduotį – vykti patruliuoti į Goro provincijos La‘l Va Sardžiangalo rajoną: ten išžvalgyti kelius, sužinoti gyventojų nuotaikas, problemas, požiūrį į centrinės valdžios atstovų darbą ir surinkti kitą labai svarbią PAG misijai Afganistane informaciją.
Kariai susikaupę ir įdėmiai sekė vado ir kolegų pateikiamą informaciją. Dėjausi į galvą ją ir aš. Šįkart mobilioji grupė išvyks patruliuoti su „balastu“ – dviem štabo karininkais, vairuotoju ir apsaugos kariu. Mes vykdysime savo užduotis La‘l Va Sardžiangale, tačiau mobilios grupės kariai mums padės…
Tiesa, dieną prieš patruliavimą pasistengėme išnaudoti naudingai – kartu su „Čarli“ kariais treniravomės, kaip veikti ekstremaliose situacijose. „Pašautas pirmas automobilis“, „pašautas antras…“, „priešas trečia valanda“, „priešas dvylikta…“, „atsitraukiam vikšru“. Žiūri ir tyliai žaviesi „Čarlių“ komandos profesionalumu ir iki automatizmo suderintais veiksmais dengiant vienam kitą, judant kovos lauke. Žaviesi ir stengiesi neatsilikti, būti lygiavertis komandos karys, o ne „balastas“, nes mes – Afganistane…
Rytas. Pajudame iš stovyklos pietryčių kryptimi. Čagčaranas dar tik bunda. Negrįstas, išmaltas provėžom lauko kelias – pagrindinė „magistralė“ į Kabulą, rangosi Harirudo upės šlaitais ir galų gale užlipa į kalnagūbrį. Važiuojam palyginti greitai – iki 40-50 km per valandą. Po kelių valandų kelionės – pirmas kaimas. „Čia piktas kaimas“, – sako MRSG vado pavaduotojas vyr. leitenantas Mindaugas Neimontas. Įvažiavus supranti kodėl. Gyventojų beveik nesimato. Mojuojančių vaikų irgi nėra. Kelios grupelės vyrų stebi mus iš tolo. Ir visur aplink kaimą ant uolų ir stataus slėnio šlaitų – sargybos bokšteliai. „Arba ugnies pozicijos“, – tarsi atspėjęs mano mintį pritaria Mindaugas. „Pasalai čia vietos idealios“, – priduria grupės vado vairuotojas seržantas Darius Vaitkevičius. Taip, būtent pasalai… juk čia – Afganistanas.
Bandome iš kaimo išvažiuoti kitu keliu, ne Kabulo „magistrale“. Deja, kelias siaurėja, porąkart kerta upę ir atsiremia į skardį, kur pavirsta asilų takeliu. Mūsų „Toyotos“ čia bejėgės. Apsisukę per didelius vargus grįžtam. Toliau vingiuojam Kabulo „magistrale“.
Pietūs. Išlipam ir su malonumu ištiesiam nutirpusias kojas. Akina skaisti sausio saulė, kuri net ir šildytų, jei ne vėjas. Vėjas toks žvarbus, kad košia kiaurai drabužius. Arbata iš termoso atšąla vos ne akimirksniu, lupant kiaušinius sugrumba rankos, bet savo paprastus, kareiviškus pietus kertam su apetitu. Drauge „pietauja“ ir kulkosvaidis, nukreiptas į kelią. Kitaip negalima, aplink Afganistanas…
Iki vakaro kratomės sausu ir nederlingu slėniu. Kertam kelis kaimus. Privažiuojam La‘l Va Sardžiangalą. Tai jau nemažas rajoninis miestelis. Net degalinė yra centre. Leidžiasi saulė, oro temperatūra sparčiai krinta. Naktis tikrai nebus šilta, bet mes nakvosim „safe house“ – „saugiame name“ pas vietinės policijos viršininką. Kiek tai yra saugu, niekas negali pasakyti. Čia Afganistanas, čia kitas saugumo suvokimas. Uždarą kiemą supa aukšta, kulkų nepramušama, storų molio plytų tvora. Tvirti plieniniai vartai. Galima greit užlipti ant plokščio stogo, užimti ugnies pozicijas ir atidengti ugnį į apačioje esantį slėnį. Afganistane tai gana saugi vieta. Viršininkas leidžia naudotis pora kambarių. Tikra kariška prabanga – net „buržuikės“ pakurtos…
Pavakarieniavę sugulam, kol neišsisklaidė ta menkutė užgesusių „buržuikių“ šiluma. Po poros valandų keliuosi, užsitempiu batus, seguosi amunicijos diržus. Mano eilė sargybon. Lauke jau stovi kapitonas Ravilius Vilčinskas. Budėsim kartu. Šviečia mėnulio priešpilnis, spaudžia nemenkas šaltukas. Kojos batuose sumedėja iškart, vos nustoji trypčiojęs. Į kiemą vis užklysta dar šaltesnio vėjo gūsis. Sujuda sukrauti kurui sausi krūmynų stagarai, ant sandėliukų pakabintos užuolaidos – policijos „garažų“ vartai. Mėnulio šviesoje šoka paslaptingi šešėliai. Tyliai šnekučiuojamės su Raviliu, bet akies krašteliu visą laiką sekam šešėlius ant plokščio stogo krašto. Juk mes – Afganistane…
Rytas, šaltas kaip kosmosas. Mano palydovinis telefonas naktį paprasčiausiai užšalo ir niekaip neatsigauna. Mobili grupė pradeda savo darbą. Pirmas susitikimas su policijos viršininku. Klausimai, atsakymai. Laisvas pokalbis. „Jeigu mes dabar čia geriam arbatą, tai dar nereiškia, kad rytoj nekariausim“, – šypsodamasis taria policijos viršininkas. Pokštas? Niekada nesi tikras – čia Afganistanas…
Apsilankome nuovadoje. Kariai apžiūri policininkų surinktus ginklus vykdant nelegalių grupuočių nuginklavimo procesą. Minos, granatsvaidžiai, automatiniai ginklai, karabinai. Įspūdinga, bet kol kas ne per daugiausiai. Daug didesnis arsenalas yra išslapstytas kalnuose ir kaimuose – šiuose kalnuose kiekvienas pasitiki tik savimi ir savo sugebėjimu apsiginti… arba užpulti.
Vizitas į vietinę mokyklą, ligoninę. Pokalbiai su mokytojais, gydytojais. Mus apsupa vis didėjantis vaikų būrys. Visi nori bendrauti ir… ką nors gauti. Čia, Afganistane, viskas yra vertinga. O labiausiai sujaudina, kai vaikai vienas per kitą prašo… sąsiuvinių. Jie nori mokytis, jie noriai mokosi. Jie veržiasi kalbėti angliškai. Jų nereikia skatinti, jiems reikia tik sąsiuvinių… Dalijame sąsiuvinius, o priėjusiems vyresniems afganams – laikraščius. Ima visi, bet daugelis iš jų „skaito“ tik nuotraukas, o jei tekstą, tai dažnai paėmę laikraštį aukštyn kojomis… Apie 40 procentų šių žmonių neraštingi… Tai – Afganistanas…
Išvažiuojam iš La‘l va Sardžangalos. Kelias vėl raitosi tai siauru Harirudo upės kanjonu, tai plačiu slėniu. Čia tankiai gyvenama. Pravažiuojam daug kaimų. Visur atbėga būriai vaikų. Nuo pačių mažiausių, kuriuos jų kiek didesni broliukai ar sesutės vos tempia įvyniotus į skaras, iki paauglių. Oro temperatūra -8 C šalčio. Darosi pačiam šalta žiūrint į jų raudonas ar net mėlynas nuo šalčio kojas. Apsiavę daugiausia guminiais botais, apie kojines nėra nė kalbos, o kiti ir basi… čiuožinėja užšalusios upės ledu. Kažkas kosti, kažkas snargliuoja… Silpnesni čia neišgyvena… Taip jau yra Afganistane…
Leidžiasi saulė. Nespėjam šiandien iki Daulat Jaro, teks nakvoti kalnuose – važiuoti tamsoje čia būtų vos ne savižudybė. Dar šviesoje pasukam iš pagrindinio kelio į šoninį tarpeklį. Reikia atkreipti kuo mažiau vietinių dėmesio. Sunkiai kylame siauru tarpekliu ant kalnagūbrio. Užkyla pirmas ekipažas. Iki automatizmo suderinti komandiniai veiksmai užimant patrulio bazę. Nėra ko stebėtis – seržantą Kęstutį Biekšą ir eilinį Raimundą Kuliešą prisimenu iš misijos Irake. Teko šiuos vyrus sutikti ne kartą ir Al-Hillahoje, ir patruliuojant Irako keliuose. Išbandyti kariai, profesionalai, perėję ir Irako dykumos karštį, ir Afganistano kalnų šaltį. Bet tik tokie kariai čia ir reikalingi, nes mes – Afganistane…
Saulė greitai leidžiasi. Šaltis vis labiau spaudžia. Dar šviesoje užkandę sauso ir šalto davinio, išsiverdame arbatos. Verdanti, gomurį nuplikinanti arbata – tikra palaima tokiame šaltyje. To niekas nesupras, kas nebuvo kalnuose, kas nebuvo gairinamas Afganistano žiemos vėjo trijų kilometrų aukštyje. Tylūs karių pokalbiai prieš miegą. Toliau – miegoti. Reikia taupyti jėgas. Čia jų gali prireikti bet kurią akimirką – aplink Afganistanas…
Po sunkios ir trumpos snūdos pabundu. Laikrodis rodo be penkių dvi – mano eilė sargybon…Girdžiu vyr. seržantės Kristinos Gavėnienės žingsnius. Turiu ją pakeisti. Išlįsti iš drungno miegmaišio tiesiai į ledinį Afganistano aukštikalnių šaltį ir mautis suragėjusius batus reikia išties šiokių tokių pastangų. Sugrubusiomis rankomis užsirišu raištelius, juosiuosi amunicijos diržus, patikrinu ginklą. Perimu iš Kristinos naktinio matymo prietaisą. Užimu poziciją ant viršūnės. Šalia kulkosvaidis, priekyje už automobilių – kitas. „Įdomu, ar nebus jų spynos užšalusios“, – pagalvoju. Žvaigždės šviečia neįprastai ryškiai – jų šviesa net bado akis kaip kokie ledo kristaliukai. Stovėti vietoje negali – akimirksniu pradedi nejausti kojų pirštų. Rankų pirštus pirštinėse irgi judini nuolat. Per naktinio matymo prietaisą viskas matosi ryškiai žalioje šviesoje. Apačioje, užsikloję viskuo kuo tik įmanoma, guli mūsų mobiliosios grupės kariai. Dar žemiau slėnyje – afganų kaimeliai… Taikūs?.. Staiga užsidega šviesa viename, skalija šunys… Čia reikia būti budriam, čia Afganistanas…
Rytas ir vėl šaltas… Kyla saulė, nors menkutė, bet vis tiek šilumėlė. Vėl užkandam ir vėl į kelią. Daulat Jaras. Kelias veda į brastą per užšalusią upę. Deja, pirmas ekipažas įlūžta ir jų „Toyota“ įstringa upės vidury. Kariams tai ne naujiena – stovėdamas saugoje stebiu, kaip vyrai ramiais ir suderintais judesiais kabina įlūžusią „Toyotą“ prie kitos suktuko ir lėtai, bet užtikrintai ištraukia ją iš upės. Niekas nenukentėjo, net automobilis. Vietiniams vaikėzams toks reginys – reta pramoga. Vėl pokalbiai su administratoriumi, policijos viršininku. Daug įdomių naujienų, daug informacijos ir vėl į kelią. Sustojam pietauti vėl užkilę ant kalnagūbrio. Dangus sparčiai niaukiasi, kyla vėjas. Kelias apsnigtas. Jeigu dar pasnigs ir sniegas užvers perėjas, į bazę galime ir nespėti grįžti iki vakaro. „O gali ir iki pavasario“, – linksmai juokiasi seržantas Arūnas Ažukas. Lenktyniaudami su atslenkančia pūga, spaudžiam kiek tik įmanoma šiais kalnų keliukais. Amerikietiškų kalnelių vertus pakilimus keičia dar statesni kritimai į tarpeklius. Mūsų ekipažo vairuotojas seržantas Arūnas Taroza pavargo. Net ir tokiam profesionalui keli šimtai kilometrų Afganistano kalnų keliais yra išbandymas. „Ką ten tas Dakaro ralis, atvažiuotų jie čia pasivažinėti…“, – murma jis. Pagaliau bazė. Ore skraido pirmosios snaigės… Suspėjom… Malonu grįžti „namo“, o ypač čia, Afganistane…
Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (antrosios pamainos) atstovas spaudai majoras Albertas Dusevičius.
Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika Komentarų: 0
1. Tu nesi supermenas.
2. Jeigu įsakymas gali būti suprastas neteisingai – taip ir atsitiks.
3. Jei įsakymas yra nesuprantamas, vadinasi jis toks ir turi būti.
4. Svarbios užduotys yra visada paprastos. Paprastos užduotys yra visuomet sunkios.
5. Jei tai yra kvaila, bet veikia, tai nėra kvaila.
6. Jei tau trūksta visko, išskyrus priešų – tu esi mūšio lauke.
7. Draugiškumas yra išgyvenimo esmė. Dėka jo priešas turi į ką šaudyti ir be tavęs.
8. Atmink, jei kas nors šaudo į tave, tai jau gana rimtas konfliktas.
9. Pasistenk atrodyti nesvarbus, nes blogi vyrukai gali turėti daug šovinių.
10. Nebūk toks didelis, kad kristum į akis – tai pritraukia ugnį.
11. Pavieniai objektai apšaudomi priešo. Tu ir esi pavienis objektas !
12. Draugiškos ugnies nebūna ! Neprovokuok priešo ugnies – ji erzina savus.
13. Jei priešas yra per šūvio nuotolį, tai tu – taip pat !
14. Jeigu tave mato seržantas, tai gali pamatyti ir priešas.
15. Ką bedarytum – gali būti nušautas. Jeigu nieko nedarysi – taip pat.
16. Jeigu abejoji, iššaudyk visą dėtuvę.
17. Viename apkase niekada nesėdėk su kuom nors drąsesniu už tave.
18. Patogaus apkaso nebūna.
19. Visas tavo amunicijos svoris lygus laikui, kurį tu ją neši, kūbu.
20. Niekada nepamiršk, kad tavo ginklas serijinis ir pagamintas “3-jame pasaulyje”.
21. Jeigu ataka vyksta labai puikiai, tai priekyje laukia pasala.
22. Lengviausias kelias visuomet užminuotas.
23. Apsunkink priešui įsiveržimą ir tau bus sunku išsiveržti.
24. Pavojingiausias žmogus mūšyje – karininkas su žemėlapiu.
25. Nebūtina būti idiotu, kad taptum karininku, bet tai iš tikrųjų padeda…
26. Jeigu tau skubiai reikalingas karininkas – prisėsk pailsėti.
27. Penkių sekundžių granatos detonatorius suveiks po trijų sekundžių.
28. Granatos veikimo spindulys visuomet proporcingai didesnis nei tu gali ją numesti.
29. Granatos skeveldros lekia greičiau už garsą.
30. Apšaudanti ugnis visada tiksli. Remianti ugnis – ne.
31. Jei esi priešakinėse pozicijose, artilerija šaudys arčiau.
32. Geras planas šiandien yra daug geriau, nei puikus planas rytoj.
33. Karas – tai apskaičiavimo klaidų atskleidimas.
34. Karas yra panašus į moterį. Jei nori jį laimėti, privalai sueiti į kontaktą.
35. Dalykai, kurie turi dirbti kartu, paprastai kartu neatsiunčiami.
36. Sandėlininkas paprastai turi tik dviejų dydžių aprangą: per mažą ir per didelę.
37. Radijo ryšys nutrūksta tada, kai tau desperatiškai reikia pagalbos.
38. Priešo diversija, kurią tu ignoruoji, iš tikrųjų yra pagrindinė priešo ataka.
39. Žvalgai dirba abiejose pusėse.
40. Profesionalūs kariai yra pranašesni, bet pasaulis pilnas mėgėjų…
Humoras, pokštai, Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika Komentarų: 1
Užsitarnavęs pasitikėjimą ir įvertinimą už pasiekimus šiandiena buvau išrinktas ir oficialiai paskirtas pirmuoju Lietuvos šaulių sąjungos Jaunųjų šaulių vadu.
Ačiū plk. J. Gečui už parodytą pasitikėjimą!
Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys, Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika Komentarų: 0