Dainius Pilypas | Anno 1982

Gavus taktinę liemenę, dabar asmeniškai labiausiai laukiu kovinio G-36 į rankas… Optimistiškas viltis – gauti juos dar į šių metų gale prasidėsiančią misiją (roll). Tada tikrai būsių laimingiausias Soldier`is Lietuvos kariuomenėje 🙂 Daugeliui kažkaip dzin berods, kokį jie tą ginklą turi (o daugeliui turbūt išvis geriau, jei nereikia jokio neštis, valyt po to…), o man – ne. Vis tik tai vienas praktiškiausių ir moderniausių pėstininkų šturmo karabinų, nėra net ko lyginti su iki šiol naudotomis muziejinėmis relikvijomis (AKM, AK-47, G-3 „irklas”…) Tai progresas, pažanga iškart per kokį 30 metų į priekį technologine prasme ir lygiavimasis į moderniausias šių laikų kariuomenes moraline prasme 😉

Ta proga perspausdinu gerą superinio instruktoriaus ir specialisto straipsnį, publikuotą žurnale „Karys”:

Po 1.5 metų trukusių bandymų, kuriuose dalyvavo specialistai iš skirtingų karinių dalinių ir tarnybų, išrinktas naujas perspektyvus ginklas Lietuvos kariuomenei – G-36KA-4. Naujas todėl, kad mūsų kariuomenei G-36 sukomplektuotas Lietuvoje, atliekant bandymus, atsižvelgiant į poreikius ir optimaliai pritaikant ginklą prie įvairių sąlygų. Išanalizuotos ir anksčiau karių išsakytos pastabos. Šautuvas tapo gerokai universalesnis nei jo pirmtakai.

Kaip norvegas tapo lietuviu

Norvegijos ginkluotosios pajėgos vienos pirmųjų įsigijo G-36. „Heckler & Koch” pagamino partiją G-36 KA2 specialiai Norvegijai. Jis panašus į G-36 KV, tik truputi ilgesnis vamzdis (apie 5 cm) ir visiškai kitokia buožė. Ji atlenkiama, kaip ir visų G-36 modelių, tačiau jos ilgis reguliuojamas. Dėl ilgio reguliavimo mechanizmo konstrukcijos užlenkus buožę uždengiama tūtų išmetimo anga ir po pirmo iššauto šūvio tūtelė neišmetama lauk. Kai kuriems šauliams trukdo nepatogus kampas, kuris atsiranda buožę pailginus – ji nemaloniai remiasi į skruostą. Taigi komplektuojant lietuviškąjį G-36 pirmiausią buvo atsisakyta nepatogios buožės. Atsisakyta standartinio optinio taikiklio, kuris nepasiteisino dėl gamtinių sąlygų mūsų šalyje. pasirinktas optimalesnis variantas – metalinis rėmas su sumontuotais paprastais, bet patikimais metaliniais taikikliais, sukurtais specialiai lietuviškiesiems G-36 pagal darbo grupės užsakymą ir jos nariams dalyvaujant. Taikikliai integruoti į ilgą „Picatiny” pavažą, ant kurios galima tvirtinti pasirinktą įrangą – optinius, naktinius, holografinius ir kitokius taikiklius. Plastikinis apsodas pakeistas lengvo metalo lydinio apsodu, su pavaržomis iš keturių pusių. Ant jo vienu metu galima tvirtinti taktinę rankeną arba atramines kojeles, prožektorių, lazerinius žymeklius, žodžiu viską, ko reikia kariui. Šitaip be jokio vargo galima sukomplektuoti pažangų taktinį ginklą, su visais reikiamais priedais. Žinoma reikia juos turėti…

Tarsi žaidžiant su „lego” kaladėlėmis, gimė visiškai naujai sukomplektuotas G-36 KA-4

Šaudymas ir balistika

Ginklas yra ergonomiškas. Jis patogiai guli rankose, yra lengvas, lengvai pasiekiamas keitiklis. Jo klasikinė kompozicija greitai perprantama, ypač jeigu prieš tai teko šaudyti tik iš karių draugiškai pravardžiuojamo „irklu” AK-4 (G-3). Atatranka nedidelė, lengvai kontroliuojama. Taisyklingai laikant ginklą galima iššauti gražų dupletą iš 30 metrų, o pasitreniravus – ir iš dar toliau. Naudojant taktinę rankeną lengviau kontroliuoti atatranką, dupletas išeina dar glaustesnis. Be to, užkaitus apsodui, tai nutinka intensyviai šaudant, rankena tampa patogiu priedu išvengti prisilietimo prie karštų dalių. Tūtelės lekia netoli ir su nedidele energija, todėl nėra pavojaus sužaloti greta gulintį draugą. keitiklis ir užtaisymo rankena yra pritaikyti tiek kairiarankiui, tiek ir dešiniarankiui šauliui. Be to, tūtelės nekliudo veido šaudant kairiąją ranką.

Šautuvas yra gana taiklus. Iš 100 metrų šaudant taiklia ugnimi pradaužų grupė telpa į 5-6 cm. Iki 400 metrų visi šūviai kliudo 11-ą taikmenį. Uždėjus atramines kojeles ir naudojant optinį taikiklį taikmenys kliudomi ir iš 500 metrų atstumo. Kojeles lengva uždėti ir nuimti. Prireikus galima užlenkti, kad netrukdytų judėti. Tai visiškai tenkina pėstininkų ginklo poreikius.

Naudojant patikimą optinį taikiklį, atramines kojeles ir „match grade” šaudmenis, galima pasiekti ir 1 MOA tikslumą iš 100 metrų, o maksimalų efektyvų nuotolį padidinti iki 600 metrų. Tai galėtų būti taikliųjų šaulių naudojama versija, kuri padėtų atpažinti ir taiklia ugnimi naikinti taikinius mieste ir mūšio lauke, kur yra civilių ir kliūčių, dalinai užstojančių taikinius.

Pasirenkant šaudmenis reikia atsižvelgti į ginklo vamzdžio konstrukcijos savybes. G-36 graižtvų žingsnis yra pritaikytas sunkiai kulkai (80-85 granų, apie 5,5 g). Šiam šautuvui visiškai netinka senieji JAV gamybos šoviniai M193, kurie pritaikyti Vietnamo karo laikų automatiniam šautuvui M-16A1. Šaudant šiais šoviniais su G-36 rezultatas gali labai nuvilti – jau už 200 metrų sklaida ir derivacija yra labai didelė. Dar blogiau – dalis kulkų į taikinius pataiko šonu, o tai reiškia, kad jos nebelekia tiesiai, vartosi.

Patikimumas

Gležnai atrodantis G-36 KA4 yra ne toks jau gležnas, kai pradedi jį kankinti įvairiomis ekstremaliomis sąlygomis. Jis atlaikė tikrai rimtus išbandymus.

Šiuo ginklu be valymo ir papildomo tepimo buvo iššauta 15 tūkstančių šūvių. Ginklas vis dar patikimai veikė, nestrigo. Bandant pasiekti 20000 ribą, ginklas pradėjo strigti (tai susiję su tūtos neištraukimu iš lizdavietės). Reikia pripažinti, kad retas ginklas atlaikytų tokius krūvius be priežiūros. Tai vienas iš svarbiausių faktorių kiekvienam kariui.

Ginklas nebijo vandens, nelabai jautrus smėliui ir purvui. Jis buvo velkamas per smėlį 20 metrų, užtaisomas ir juo šaudoma. Į vidinius mechanizmus smėlio nepateko, todėl ginklas veikė be sutrikimų. Labai griežtai buvo tikrinamos dėtuvės – metamos į smėlį, sniegą, užtaisomos nešvariais, į sniego ir smėlio mišinį išbertais šoviniais. G-36 dėtuvių patikimumas stebino, jos veikė net ir atlaikiusios tokį, regis, žiaurų išbandymą.

Ginklą išmetus ant žemės, jis neiššauna. G-36 KA-4 buvo numestas nuo šarvuočio M113 su išjungtu saugikliu ir šoviniu lizde, tačiau neiššovė.

Intensyviai šaudant ginklu, pradeda kaisti apsodas. Tai nedidelė bėda, naudojant plonas pirštines. Bandymų metu buvo šaudoma gana intensyviai tiek pavieniais šūviais, tiek papliūpomis, tačiau gedimų nenustatyta. Vis dėl to viename iš dalinių atsirado meistrų, kurie sugebėjo išlydyti G-36 apsodą. Na, automatinsi šautuvas – ne kulkosvaidis, reikia jį patausoti, naudoti protingai. Juk pasistengus galima išlydyti ir kulkosvaidžio vamzdį. Iššovus su kulkosvaidžiu daugiau kaip 700-800 šūvių nenutrūkstama ugnimi, vamzdis tampa raudonas ir aušdamas pavirstą į gyvatuką. Ką jau kalbėti apie automatinį šautuvą.

Tai dar ne viskas, ką teko patirti ištvermingajam G-36, tačiau ir jau minėtų išbandymų pakanką, kad įsitikintume ginklo patvarumu ir patikimumu.

Galimybės naudoti šiuolaikines technologijas

G-36 KA-4 turi sumontuotą ilgą „picatiny” pavažą, ant kurios yra galimybė tvirtinti rinkoje siūlomus optinius, holografinius taikiklius, juos kombinuojant su naktinio matymo prietaisais. Ant ginklo galima tvirtinti infraraudonųjų spindulių įrangą, kurią galima efektyviai pritaikyti mūšio naktį sąlygomis derinant su naktinio matymo prietaisais, žymėti taikinius kovos lėktuvams ir sraigtasparniams. Šiuolaikiniai lazeriniai žymekliai gali apšviesti taikinį net už kelių kilometrų. Tokia įranga suteikia galimybę pataikyti į taikinį tamsoje net nepakėlus ginklo prie peties, tiesiog nukreipiant plika akimi nematomą spindulį į taikinį ir paspaudžiant nuleistuką. Reikia turėti omenyje, kad IR spindulių dažniai turi būti suderinti su koalicijos ir savų pajėgų naktinio matymo prietaisais, kad juos visi, kam reikia, matytų. Yra galimybė naudoti mūšiuose patikrintą EOTEC, AIMPOINT, INSIGHT TECHNOLOGIES įrangą, kuri brangi, bet patikima. Ką reiškia pinigai, jei mes galime išsaugoti karių gyvybes, suteikdami jiems pranašumą mūšio lauke?! Beje, kiekvienas JAV pajėgų pėstininkas (ką jau kalbėti apie specialiąsias pajėgas) jau turi tokias priemones ir sėkmingai jas naudoja mūšiuose Irake ir Afganistane.

Taigi, be jokios abejonės, Lietuvos kariuomenė bus apginkluota moderniu, universaliu ir patikimu ginklu.

G-36 brolių latvių (gerokai mus lenkiančių karyboje 🙁 ) rankose:

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 5

Ryškiai per daug šiais laikais Lietuvoje pesimizmo, savęs ir ypač kitų smerkimo ir kritikavimo, tad pabandysiu įlieti gerų minčių, žodžių lašą į tą dervos kubilą 🙂

Žinoma daugelis pagrįstai gali smerkti Lietuvos kariuomenę kaip organizaciją dėl kažkokių nesusipratimų tarkim privalomojoje tarnyboje. Iš pačią tą prievolę pagrįstai smerkia, nes tikrai kraupokas vaizdas kokių prigaudo, prirenka ten… atsiprašau už išsireiškimą… atmatų 🙁 Panašumo yra, kad koks 60% nė valstybinės kalbos nemoka, nes surankioti iš visokių pro rusiškų parubežių ir realiai, kaip pašiepiančiai pavaizduota buvo seriale „Garbės kuopą”, nelabai nusimanančių kas tai per daiktas ta automatinė skalbimo mašina ar kam skirtas dantų šepetukas…

Mokomajam pulke kartas nuo karto apsilankau ir taip su gailesčiu nužvelgiu žygiuojančią į ar iš pratybų „karių” koloną – mažiukai kažkokie visi, susmukę, apšepę… Visi įsigudrinę visokių a la sveikatos apribojimų prisirankioti į bilas… varge varge atrodo – klipatų armija… Tokie ir į gatves išeina, liūdna įvaizdi visuomenėje stimuliuoja. Tad tikrai visiems būtų geriau, jei greičiau pereitumėm išimtinai prie profesionalios kariuomenės.

Tarp liktinių, seržantų ir karininkų, karių savanorių ar šaulių taip pat pasitaiko ne kokių pavyzdžių – kažkas atsainiai, tik „nuo algos iki algos”, atsiduoda tarnybai, kažkas išgeria ar susimuša, kažkas išaugęs be moralinių vertybių ir garbės kodekso, ne labai ir rimtoje tarnyboje sugeba persiorientuoti… Bet tokių tikrai ne dauguma 🙂 O svarbiausia tai, kad kariuomenė tėra visuomenės %, atspindys. Tad jei pūva kažkas mūsų visuomenėje, tai to apraiškos aptinkamos ir kariuomenėje. Todėl nereikia dramatizuoti, jei tarp 1000 kari identifikuojamas koks 1 narkomanas, kai tuo tarpu visiems „normalu”, kai tarp civilių tame pačiame tūkstantyje tų narkomanų galima priskaičiuoti gal 10, gal ir daugiau 🙂

Tad pagaliau norčiau pasisakyti pagal straipsnio temą, kad kariai, buvimas kariu, tarnyba kariuomenėje – bet kokiu atveju kur kas geriau nei visą kitą 🙂

Imkime technologijas. Na visuomenė, civiliai moksleiviai ir studentai, šiaip jaunesnioji karta gan imlūs įvairioms technologijoms, bet dažniausiai vis tiek gana siaurai, specifiškai – jei žmogus žmogus kompiuteristas (tarkim technikas), tai mažai tikėtina, kad jis dar lygiai taip pat sėkmingai įsisavinęs automobilių mechaniką, alpinizmo įgūdžius ir tarkim meistravimą ko iš medienos 🙂 O vat kariai dažniausiai būną gan universalūs ir net jei kažkas ne pagal jų specialybę, bet vistiek drąsiai imantys ir įsisavinantys naują dayką, tarkim džipą, ginklą, elektroninį prietaisą ar ekipuotės detalę. Nes visi taip ugdomi ir patys save ugdo – sugebėti praktiškai bet ką, bet kokioje situacijoje. Nepasimesti, nenuvilti, pasiekti tikslą nepaisant kliūčių!

Juoką kelia garsūs kai kurių personų populistiški šūkaliojimai, kad kariuomenė – avinų banda ir išvis nereikalinga, ne praktiška institucija 🙂 O Jūs pabandykit pavaldyti patys tas modernias technologijas (ryšiai, radarai, priešlėktuvinės gynybos sistemos ir t.t.), sugebėkite įvaldyti ir neblogai naudotis tarkim 5 – 8 ginklus, naktinio matymo prietaisus, artileristų liniuotes ir t.t. 😉

Toliau labai rimtas argumentas – sveikata. Karių bendroji sveikata, fizinė forma, sveikos gyvensenos logika – tai milžiniškas pliusas dabartinėje visuomenėje, kur kažkokia kvaila mada tapo sirgti… Baisu žiūrėti, kai jauni žmonės, tarkim 18 – 25 metų taip skundžiasi būtomis ir nebūtomis ligomis… kam stuburas iškrypęs, kam širdis permuša ar spaudimas aukštas, kas nepabėga ar nepakelia nieko demonstratyviai… Žinoma, juk tinginiauti paprasčiau. „Sportuoti” spaudant klaviatūros klavišus, kompiuteryje įdiegus žaidimą „Olimpinės žaidynės” 😀

O kariai, visi be išimties, nuolat tikrinami griežtų med. komisijų ir laikosi fizinių normatyvų testus. Vieni daugiau, kiti mažiau, bet beveik visi pasportuoja, prisilaiko sveikos gyvensenos filosofijos, higienos aukštų normų ir t.t. Nes patys pamato, pajunta tinkamoje aplinkoje – kariuomenėje viso to naudą, geresnę savijautą, puikų pojūtį įveikūs savę, savo „negaliu” ribas, pakėlus galimybių kartelę aukščiau. Tarpukaryje visuomenė buvo protingesnė… bent jau moteriškoji jos pusė 🙂 Nes visuotinai vyravo požiūris „netarnavęs – ne vyras”. Ir ne todėl, kad kariai gražiai žygiuoja ar taikliai šaudo. Tai mažiausia rūpi kuriant šeimas. Svarbiausia – kariuomenė ta vieta, kur didžiausia tikimybė susirasti SVEIKĄ vyrą. Sveiką savo kūnu ir dvasia. Tokį, kurio petys taps rimta atrama gyvenime. Ir labai keista dabartinių merginų paikumas – pasidavimas kažkuokių „gražuoliukų”, bet realiai nevykėlių, tuščių asmenybių vilionėms… „Ė… kiaune… šok į mašiniuką, varom y Palangą” 😀 Ech… vėliau daugelis jų gailisi ne tuos prioritetus pasirinkę, supratę, kad mašina ar piniginė – tai tik fasadas, o gyventi teks su žmogumi. O jei žmogaus… nėra? Nėra asmenybės, nėra stoto, sveikatos, „galvos ant pečių”? 🙂

Išsilavinimas. Jo pas karius daug ir įvairiapusiško. Karyba nėra vien tik atsispaudimų darymas ir mokėjimas šaudyti 🙂 Tai didelė organizacija su daug labai net protingų žmonių, turinčių po kelis aukštojo mokslo diplomus ar šiaip didelę gyvenimišką patirtį. Čia dirba, tarnauja administratoriai, finansininkai, IT specialistai, inžineriai, chemikai, vertėjai, kalbininkai ir daugelio kitų profesijų atstovai. Ir kariuomenėje niekas nestovi vietoje. Tai bene dinamiškiausia darbovietė – visi pastoviai kelia kvalifikaciją, yra siunčiami į įvairius kursus, gilina savo žinias ir įgūdžius savarankiškai ir t.t. kaip jau minėjau aukščiau, kariai, akivaizdu, lyginant su vis bukėjančia vartotojų visuomene, paprastai išmano kur kas daugiau ir įvairesnių mokslų, turi gabumų ir apsukrumo rasti išeitis, sprendimus net sudėtingiausiose situacijose. Už tai savi kariai senesnėse vakarų demokratijose yra labai gerbiami, išėję į pensiją tarkim, graibstyte graibstomi verslo kompanijų, kaip puikūs darbuotojai, nes išsilavinę, disciplinuoti, išradingi. Ir Lietuvos kariai vertinami misijose, pratybose užsienyje už tokias savybes, už protą, apsukrumą, ambicijas atlikti pareigas puikiai. Bet tik ne marijos žemėje… Na nieko, kada nors ir pas mus pribręs teisingas požiūris į vertybes, teisingas suvokimas visuomenėje kas yra kas iš tikro.

Moralė – iš principo tai visos kariuomenės fundamentas. Bent jau turėtų būti 🙂 Gailą, kad vis kas nors pagriauna tuos pamatus, bet irgi kaip minėjau – tai tik visuomenės pūlinių atspindys galų gale 🙂
Vieni ateiną į kariuomenę, nes gal gimė ir atsinešė tą „kitokią” vertybių skalę jau kraujyje, genuose. Kiti užsaugo teisingai orientuotoje aplinkoje. Tretieji tik tarnyboje, darbe kariuomenėje susiformuoja tvirtesnius moralinius, dorovinius principus, garbės kodeksą.
Nėra kitos tokios organizacijos, nei verslo, nei visuomeninės valstybėje, kurios narius saistytų ne vien kažkokia priesaika ar įsakymai, o realus bendruomenės pojūtis, kad esi ne vienas, kad tai ką darai, kuo tiki yra teisinga, kad visuomet gali pasikliauti savo draugais, kolegomis, kad nedvejodamas jiems ištiesi pagalbos ranką ir žinai, kad to paties sulauksi atgal esant reikalui. Ir ne vien poligone, pratybose – kariškiai dažnai susiburia į specifinisu draugų, bendraminčių ratus, kartu švenčiančius ar liūdinčius, padedančius vieni kitiems ir civiliniame gyvenime. Nemanau, kad mūsų susiskaldžiusioje ir kažkokia liguista neapykanta, pavydų persmelktoje visuomenėje dažni pavyzdžiai, kai kažkas kažkam padeda be išskaičiavimo. O tarp kariškių tai kažkaip savaime suprantama dažniausia.
Išvis kariškiai, policininkai, gaisrininkai – didvyriai natūraliai, net nelaukiant išskirtinių poelgių, situacijų! Mes einame ten, iš kur kiti bėga – į gaisrą, į susišaudymą, šokame į ledinę upę gelbėti skęstančio! Kur dažnas civilis pastovės, palinguos galva… ne mano… neskauda… mes nepraeisime pro šalį, ne todėl, kad kažkas liepa, o dėl iki kaulų smegenų įsismelkiančio kodekso, kurį net sunku paaiškinti.

Dar daug daug galėčiau gero pasakyti apie tarnybos Draugus, apie mūsų specifinį jumorą, požiūrius, neabejingumą politiniams, ekonominiams įvykiams šalyje, atsparumą negandoms ir gyvenimo iššūkiams, bei kitus pranašumus, bet… bet nežinau ar kas iš skaitančių išvis supras apie ką aš čia 😀 Todėl bene kas dieną kylą po idėją, po panašų „straipsnį” galvoje, bet jie ir lieka ten… nes rankos kažkaip nekylą rašyti… nesupras… neįvertins… net atvirkščiai – pasmerks, kaip visad 🙂 Tad gal ir nebesiplėsiu. Sumum sumarum – TĄ reikią PAJUSTI… Kas nebuvo… nežinos…

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 1

Kagis, išpuolė nauja šauni patirtis – pavairuoti karišką Humvee 8) Pasirodo ta skarbonkė ne toks ir blogas daiktas kai pats pavairuoji 🙂 Viskas aišku ir paprasta po 10 min instruktažo, valdyt gan patogu ir lengva. Tik prie gabaritų, galios teks pratintis kiek ilgiau laiko 🙂

Naudojome nešarvuotą (modelis: M1025A2), keturvietį lengvosios žvalgybos visureigį. Paliko įspūdį patogumas (kiek tik galima tikėtis iš kariuomenės džipo), talpumas, pravažumas. Neigiamos savybės – labai ribotas matomumas, tad patruliui teko išsiimti duris ir pan. 🙂

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 0

KASP žvalgam pateiktas saldainiukas – bene 3 savaičių pratybos JAV šių metų gegužę! Iki Šiol vyko kelios gan griežtos atrankos LKA, laikėme intelekto, anglų kalbos testus ir t.t. Kiek teko girdėt iš kitų,tai vertinimo kriterijai ir sąlygos visiems skyrės… Ir šiaip daug kas daug kam dar neaišku (juk čia – kariuomenė, tad neverta kelt klausimų :D), bet džiaugiuosi, kad patekau ir šiandien jau susirinkome Dragūnų mokomajame batalione Klaipėdoje. 4 dienas mokysimės su HMMWV’iais, M-16, motorizuotos žvalgybos taktikos ir t.t.

Lietuvoje porą kartų po savaitę ruošimės, treniruosimės veikti pagal US army cavalry scout`ų taktiką, su panašia technika 🙂 Prilyginti taktiką, terminologiją ir t.t. Mums į pagalbą atėjo porą labai patyrusių instruktorių iš Žvalgų mokyklos, o ir būrys susirinko tikrai ne prastas, tad manau sėkmingai susidirbsim ir normaliai pasirodysim pas jankius 8)

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 0

Kolegų iš Kėdainių KASP 207-os kuopos filmukas:

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 0

Blyn kaip užknisa Krašto apsaugos ministerija su tokia savo „politika” – šiaip taip atkuitau jų griuvenoje už dešimtis tūkstančių litų www.kam.lt tokį perliuką, kaip filmuką apie mūsų dalivavimą tarptautinėse taikos įvedimo / palaikymo misijose. Pradedant „žila senove” – Bosnija ir Hercegovina dar 1994 metais… tai unikalūs, reti, niekur nematyti kadrai. Tokius, BLYN, turėtu mokyklose rodyti, ar bent mums, šių laikų taidraiams per užsiėmimus… 🙄 O dabar užkišta kažkur, kaip didžiausia valstybinė paslaptis 😀 Ir dar pirmoji nuoroda kurią radau buvo… sulūžusi… kaip ir daugelis tame puslapyje 😀 Brukštelėjau jiems laišką per kontaktavimo formą, nustebau, kad sekančia dieną teikėsi sausai atrašyti. AČIŪ, kad bent pateikė veikiantį link`ą filmuko parsisiuntimui 🙂 Bandant patalpinti į YouTube teko šiek tiek apkarpti, bet visti kesmė liko. Mėgaukitės 😉

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 0