Šiandien visai netyčiom trečią kartą gyvenime tapau kraujo donoru – lakstant po Jonava su reikalais, prisireikė į ligoninę, o netoli jos sutikau agituojančius jaunuolius. Iš pradžių gana skeptiškai pažiūrėjau į ištiestą lapelį – nemaloni patirtis buvo po poros kraujo davimo Kauno kraujo centrui kartų. Daviau nemokamai ir pagrįstai jaučiausi darąs kažką prasmingo, kas ir yra svarbiausia gerai savijautai gyvenime. Tik vėliau, paskaitinėjęs forumuose, sužinojau, kad tas „kraujo centras” tėra praktiškai UAB`as, kuriem tokie kaip aš duoda kraują nemokamai, o jie jį parduoda valstybinėms ligoninėms už biudžeto pinigus… Fe. Kažkaip atgrasu iškart tapo ta visa sistema, daryti „biznį” iš tokių dalykų… 🙁
Šiandien sužinojau, kad į Jonavą atvykę rinkti kraujo iš Santariškių klinikų, speialiai pasitikslinau ar tai tiesioginė nauda tikrai ligoniams ir gavęs patvirtinimą sutikau duoti kraujo. Kraujas pas manę tikrai visad labai geras, esu sveikas ir prietarais nesivadovauju, tad galėčiau duoti ir dažniau, bei aktyviai kitus paagituoti, bet kaip jau minėjau, nuo to eilei metų atgrasė toks idėjos suvulguarinimas Kaune.
Be to, kad kraują parduoda, o ne renka realioms kokių Kauno klinikų reikmėms, dar užkliuvo ir pats požiūris į donorus. Tie kur ateina išgėrimams ar dar kam dasidurt litų sulyginami su tikrai nuoširdžiais žmonėmis. O juk tereiktų tiek nedaug – kokį lipduką padovanoti „Aš – neatlygintinas kraujo donoras”, puodeli ar kitą jaukų suvenyrą, simbolizuojantį žmogaus požiūrį, kad jam ne vis vien. Kažkodėl įsivaizdavau, kad vedama kokia apskaita ir davus tarkim kokį 20 kartų už dyką kraujo tau bent kas padėkos nuoširdžiai, suvenyra kokį įteiks. Kas dažnai būna daug svarbiau, būti įvertintam nematerialiai už gero darymą kitiems, nei gauti ten kažkiek litų ir pravalgyti bare per kartą…
Bendravimas su Santariškių specialistėmis tikrai paliko žymiai geresnį įspūdį ir vėl sugrąžino prie pakilios minties, kad atliekama reikalinga, svarbi pareiga. Maloniai pabendravom, papasakojo kas ir kaip, koks jų poreikis to kraujo, kiek va taip važinėdami būna nedaug surenka, kad kitą tenką pirkti iš visokių „perekūpų”, nes operacijos, traumos juk kas dieną, o bent apie ką ką Lietuvoje, tai apie Santariškių medikų profesionalumą ir bene kasdien daromus mažus stebuklus teko girdieti visiems, tad malonu ir padėti nors lašeliu kraujo jiems. Ir net neįsivaizduoju kaip gali kilti mintis už tai gauti pinigus. Juk ir taip ten ta visa paėmimo procedūra kelis šimtus kainuoja, o man ar Jums kraujo davimas tik į naudą – jis bus visapusiškai ištirtas, kas gali padėti anksčiau diagnozuoti kokius užkrėtimus, o organizmas realiai nė nepajunta jokio skirtumo, gal net sako pagerėjimas būną „nuleidus” seno kraujo ir pasigaminus naujo 😉
Kitas dalykas – vis dar truputį per mažai info apie tokias akcijas. Didmiesčiuose kažkaip juos surengia dideliuose prekybos centruose, per masines šventes ir pan. O įdomu kiek žmonių Jonavoje išvis žinojo, kad bus renkamas kraujas? Jiems, norint geresnių rezultatų, pirmiausia reiktų daugiau dėmesio skirti info sklaidai. Tam neužtenka susikurti interneto puslapio ir pakabinti kur poliklinikoje (į kurią turbut ir einą tik tie, kas vsi tiek kraujo neduos. Jauni, aktyvūs žmonės daugmaž naudojasi privačių klinikų paslaugomis) A4 skelbimą prieš savaitę… Visuose miestuose yra aktyvių žmonių, organizacijų kurias tinkamai sumotyvavus galima pritraukt dešimtis donoro. O dabar gaunasi kol kas taip, kad vos ne patys turi ieškoti. Sorry, bet tai ne išeitis – visi per dienas turi savų darbų, reikalų ir kuo kvaršinti galvą, o ne prisiminti ir paskambinti kam duotu tel. nr. ir paklausti, kada planuoja atvažiuoti į tarkim Jonavą imti kraujo… Turėtų kokią aktyvių donorų el. pašto adresų duomenų bazę, atsiųstų info pranešimą prieš dvi savaites, tai būtų galima atsižymėti kalendoriuje ir kitus dar paraginti, masiškiau su kokio klubo ar organizacijos bendraminčiais sudalyvauti akcijoje!
Up to you…
Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys 
Komentarų: 1
