Prieš 3 savaites mečiau rūkyti! (dance)
Rūkiau beveik 15 metų… Perėjau visas su tuo susijusias smegenų plovimo stadijas – buvau „kietas“, nes rūkau… tai buvo mano „įvaizdžio dalis“… rūkymas „padėdavo“ susikaupti ar įveikti stresą ir t.t. 😀 Bullshit 🙂 Gerai, kad su tuo „šaunumu“ bent nedagyvenau iki akivaizdžių pasėkmių sveikatai…
Kelis kartus mąsčiau mesti, kelis kartus bandžiau, nors realiai niekada rimtai 🙂 Na, negali kartais tiesiog likti abejingas pamatytoms dervuotų plaučių nuotraukoms ar kitai žiauriai statistikai apie tai, kaip rūkymas žudo (roll). Na, bet neparūkydavau dieną, kitą iki „atsitiktinės“ cigretės, lyg tyčia pasitaikiusios po ranka, ir durnas įprotis imdavo viršų 🙂
Kas žino tą Allen Carr knygą “Lengvas būdas mesti rūkyti”, tai logiškai susies ją su šio mano įrašo pavadinimu 🙂 Bet tai – ne apie tai. Ne… nereikia būti genijumi, skaityti ypatingų knygų ar hipnotizuotis, kad suprastum, koks žalingas, nieko neduodantis, bet tiek daug atimantis įprotis yra rūkymas 🙂 Tad šis sprendimas buvo natūralus žingsnis po daugelio metų, vis drąsesnių ir drąsesnių mąstymų ta linkme.
Prieš tris savaites įvyko vienas, stipriai sukrėtęs įvykis, susijęs su man itin brangiu žmogumi, ir tai buvo trigeris šiam sprendimui, nes kažkaip tapo akivaizdžiai aišku, kaip yra kvaila stresinėje situacijoje ieškoti paguodos… cigaretėje… Kai per dešimtmetį įpranti susinervinęs, išsigandęs ar kai reikia susikaupimo, remtis į prisidegtą nuodų suktinę… kai suvoki, kad jei tuo metu neturi po ranka cigarečių – puoli į dar didesnę paniką… kada rūkymas tau jau atrodo nauda, o nerūkymas – dviguba bėda… tai jau nebegerai ir net labai!
Šiaip skaitau, kad esu itin valingas žmogus, protu ir valia imantis viršų visose gyvenimo situacijose, o čia pasirodo, kad vis tik tokį žmogų valdo… cigaretė… Na jau ne, to nedaleisiu 🙂 Ir tai buvo mano PASKUTINĖ cigaretė.
Antra medalio pusė – savotiškas socialinis eksperimentas 🙂 Aš niekada nemėgstu kaip lengviau, paprasčiau tad ir čia pasirinkau laiką ir vietą, kai tiesiog atrodo, kad visai neįmanoma būtų mesti – esu užsienyje, karinėje misijoje, kur beveik visi aplink rūko… kur tokia aplinka, kompanija, kurioje rūkymas – tai šaunus įprotis ir tiesiog būtinybė 🙂 Atsikėlėm, susitikom prieš pusryčius – pakalbam (= parūkom), papusryčiavom – parūkom, ruošiamės išvykti į patrulį – rūkom, nes atseit reikia pamąstyti, kad ko nepamirštume ir t.t. Susėdom į džipus – parūkom… ir t.t., ir panašiai. Visą dieną situacijos, kurios kažkodėl neįsivaizduojamos be parūkymo 🙂 Tai va tokioje aplinkoje, kurioje tikrai niekas nepagirs, nepaskatins, o tik kvailiu išvadins ir nutariau mesti, įrodyti savo 😀
Ir tik sekančią dieną, kai JAU buvau metęs rūkyti, pradėjau skaityti minėtą knygą “Lengvas būdas mesti rūkyti” 🙂 Per porą savaičių, kas kelias dienas po kelias pastraipas perskaičiau ir likau patenkintas. Ne todėl, kad ten būtų išklotos kažkokios ypatingos paslaptys ar patarimai kaip mesti rūkyti. Ne, beveik viską, kas ten parašytą, ir taip žinojau ar bent numaniau, mąsčiau ta linkme. Tiesiog ta knyga tikrai parašyta geru stiliumi ir aš net labai už tokią metodiką!
Allen Carr savo knygoje dėsto faktus, apie tai, kad rūkymas TĖRA psichologinė priklausomybė, o mes visi ir dažnai norime, bet tiesiog BIJOME mesti rūkyti dėl milžiniškos smegenų plovimo kompanijos – mums įdiegti stereotipai byloja, kad neteksime kažko SVARBAUS, kaip draugo, paguodos ir atramos 😀 Kad liksime nesuprasti ir nebepritapsime rūkančiųjų kompanijose ir t.t. bet visa tai tėra MITAI 😉
Tiesa tame, kad visa tai tėra protinė vergovė nikotinui.
Kas dėl poveikio kūnui, sveikatai, tai aš taipogi kol kas jaunas, apie tai daug nemąsčiau 🙂 Vaduojuosi tipinėmis praplautų smegenų kontraklišėmis – aš jaunas, organizmas stiprus – susidoros su nuodu, ligos ne man, tai kažkur toli, ateityje… arba aš vis tiek žūsiu kokioje auto avarijoje, nukrisiu nuo uolų laipiodamas ar nuskęsiu nardydamas, juk gyvenu pakankamai aktyvų ir dažnai rizikingą, ekstremalų gyvenimą ir t.t… 🙂 Tačiau galiausia suvoki, kad tikrai – tai tėra vergovė. Jokios fizinės ar socialinės būtinybės palaipsniui nuodyti, žudyti save nėra…
O tai suvokęs užpyksti ir imiesi drąstiškų priemonių, nes, kaip ne kartą esu deklaravęs, laisvė man brangiau už viską! Laisvė būti savimi, o ne cigaretės vergu! Pilnai kontroliuoti savo gyvenimą, mintis, poelgius, o ne būti kažkieno sukaustytu vergu 😉
Na ir ką – jau iš asmeninės patirties galiu pasakyti – mesti rūkyti tikrai lengva! Tiesiog reikia būti itin tam nusiteikus ir… viskas 🙂 Jokių nikorečių ar kitokių pakaitalų, jokių saldainių ar papildomo valgymo, nes tai tiesiog, kaip įrodė knygoje, tebūtų naujos vergijos ir blogi įpročiai. Mečiau ir viskas. Aš laimingas. Bent jau tikrai laimingesnis už rūkančius 🙂
Nežinau ar per 15 metų (iš kurių 8 metus rūkiau stipriausią Winston su daug dervų ir nikotino…) nepakenkiau jau negrįžtamai savo sveikatai… na, bet kol kas į tai žvelgiu optimistiškai – anot visokių tyrimų, tik metus rūkyti prasideda savotiška organizmo regeneracija ir pradėtų mažėti įvairių mirtinų ligų, trumpo gyvenimo pavojus 🙂 Na, bet kaip jau sakiau, kvaila, bet sveikata kol kas man yra mažiausias argumentas 🙂 Daug svarbiau – atsikratyti bjauraus dvoko iš burnos, kad ir dėl mylimos merginos 🙂 O ko ne? Juk kilnus poelgis – ir stiprus argumentas 🙂 O kur dar sveikesni dantys, nepageltę pirštai ir nagai, neprasmirdę rūbai… Ir, žinoma, vienas stipriausių argumentų – pinigai! Taip taip… ir aš buvau pasiruošęs neigti, kad tai itin svarbu 🙂 Juk įperku. O pakelio kaina nepalyginamai mažesnė už tariamą naudą, kurią gaunu rūkydamas – atseit, nusiraminimą, įvaizdį ir t.t. 🙂 Xe xe.. 🙂 Bet dabar jau galiu ir kitaip paskaičiuoti – vienas pakelis per dieną tai TIK 5 lt… Ok. O per mėnesį? Irgi TIK 150 lt 🙂 Vis dar atleistina nuodėmė 🙂 Bet objektyvu būtų įskaičiuoti ir degtukus / žiebtuvėlius, kartkartėmis rūkomus cigarus, tabaką pypkei ir t.t. Tad kur kas arčiau realybės būtų 250 lt mėnesinių išlaidų nuodams 🙁 O metinių? 3000… o tai jau šiokia tokia naudota, bet važiuojanti mašina… O dabar tarkim dar gyvensiu, bet neberūkysiu 30 metų, o cigaretės tai brangs ir smarkiai, tai kalba gali eiti apie sutaupytą 100000 lt ir daugiau 😉 🙂
Na jau ne… už ginklą, kuris mane potencialiai nužudytų, aš mokėti nesiruošiu nė lito, ką kalbėti apie 100000 lt…
Apžvalgos apie viską, Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys 
Komentarų: 5
