Dainius Pilypas | Anno 1982

Pagaliau!! Savotiškai gailą, kad mes su pažįstamais apie tai pasišnekam, tyliai ar garsiai pasvajojam „kada nors”, o atvažiuoja koks norvegas ir nušoka nuo „Europos”, o dabar pagaliau ir belgas nuo TV bokšto. Tačiau bet kokiu atveju tai super naujiena visiems ekstremalams ir jiems prijaučiantiems Lietuvoje:

Kritimas iš 160 metrų aukščio, vos porai sekundžių likus iki žemės išskleistas parašiutas ir sėkmingas nusileidimas – tokį ekstremalo Cedrico Dumonto įgyvendintą scenarijų vidurdienį išvydo Vilniaus gyventojai. Vienas garsiausių pasaulyje šuolininkų nuo pastatų C.Dumontas į savo pasiekimų sąrašą įrašė ir Lietuvą. Tai pirmasis šuolis parašiutu nuo Vilniaus televizijos bokšto.
326,5 metro aukščio Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias pastatas Lietuvoje. Aplink apvalų statinio korpusą siaučiantys beveik neprognozuojami šoniniai vėjai reikalauja viską apskaičiuoti milisekundės ir milimetro tikslumu. Todėl net tūkstantį BASE šuolių atlikęs 39 metų belgas bokštą Vilniuje vadina iššūkiu likimui. C.Dumontas yra pirmasis BASE šuolininkas, kuris ryžosi 160 metrų šuoliui nuo šio unikalaus statinio.

C.Dumontas buvo ypač greitas: apie 10 val. jis liftu pakyla į bokšto apžvalgos aikštelę. Norėdamas įvertinti situaciją, ant žemės jis sugaišta vos kelias akimirkas. Išsirenka vietą šuoliui. Kadangi pagal prognozes oro sąlygos gali greitai pablogėti, nėra laiko gaišti. Cedricas susiveržia vos kelis kilogramus sveriančią kuprinę ir prieina prie konstrukcijos krašto.

„5, 4, 3, 2, 1… BASE, – sutartinis signalas aplinkiniams ir šuolis žemyn. Po keturių sekundžių jis išskleidžia parašiutą – dar kelios akimirkos ir C.Dumontas padaręs kilpą nusileidžia šalia judrios gatvės ir… iškart sprunka.

Vyras prisipažįsta, kad tai, kas yra draudžiama daugelyje šalių, Lietuvoje jis taip pat atliko nelegaliai. C.Dumontas lrytas.lt pasakojo, kad įtarimų jis niekam nesukėlė, nes elgėsi apdairiai: užkilo į restoraną, ten keletą minučių ieškojo išėjimo ant stogo, o nušokęs staigiai pabėgo. Pasak belgo, niekas jo nebuvo sustabdęs ir nesivijo.

„Apžvalgos aikštelėje viršuje gali matyti visą Vilnių, bet krentant žemyn prieš akis prabėga visas gyvenimas, – nusileidęs sakė C.Dumontas. – Tos keturios sekundės laisvo kritimo visada liks mano atmintyje. Tai pirmas mano BASE šuolis Lietuvoje – tai nuostabi šalis ir tikrai čia paieškosiu naujų iššūkių!“

Vilniaus televizijos bokštas priklauso AB „Lietuvos radijo ir televizijos centrui“. Tai aukščiausias pastatas Lietuvoje ir vienas aukščiausių visoje Rytų Europoje, jo aukštis – 326,5 metro, o svoris apie 25-30 tūkst. tonų.

*** „BASE jump“ – tai sportas, kai parašiutu nusileidžiama nuo stabilių objektų. BASE yra angliškų žodžių Buildings (pastatai), Antennas (antenos), Spans (tiltai), Earth (žemė) trumpinys – tai keturi platformų tipai, nuo kurių su parašiutu šoka ekstremalai. Šis sportas yra griežtai uždraustas daugelyje šalių.

Cedricas Dumontas prieš kelias dienas (gegužės 1 d.) atšventė savo 39-ąjį gimtadienį. Per savo gyvenimą belgas atliko beveik tūkstantį BASE šuolių ir daugiau nei 8000 šuolių su uždelstinu parašiuto išskleidimu.

Parašiutizmas, BASE    Komentarų: 0

Atsijnaujinau šiek tiek ginkluotę 😎

Taktinis ir pramoginis šratasvydis - "AirSoft", dažasvydis    Komentarų: 2

Gamintojas: G&G Armament
Modelis: CQB-S

Medžiaga: metalas 
Serijinis numeris: unikalus (002743)

Svoris: 3800 g
Ilgis: 760-845 mm

Vamzdis: precizinis 6.04 mm
Variklis: 25000 rpm Hi-Torque
Greitošauda (R.O.F.): 15 šūv/s
Energija: 1,2 J
Pradinis BB greitis: 105 m/s
Guoliai: 7 mm metaliniai guoliai
Gear Box: metalinis
Stūmoklio galvutė: sustiprinta
Spyruoklės kreipinčioji: sustiprinta, su guoliais
Tinkančios baterijos: 8.4V, 9.6V crane stock

Ginklinėje: 1 vnt 

Sindikuoti įrašai    Komentarų: 0

Šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose teisininko profesiją populiarumu vejasi… „bloggerio“ – tinklaraštininko darbas. Iš tinklaraščių rašymo pagrindines pajamas gauna jau daugiau žmonių nei už kompiuterių programuotojų ar gaisrininkų darbą, rašo vienas įtakingiausių verslo dienraščių „The Wall Street Journal“.

JAV Darbo rinkos statistikos biuro duomenimis, 555 tūkst. amerikiečių duonai užsidirba vilkėdami teisininko kostiumą, o 452 tūkst. – barškindami klaviatūrą ir publikuodami savo rašinius į tinklaraščius. Mažiau yra net programuotojų – jų JAV darbo rinkoje yra 394 tūkst.

Gaunantys atlyginimus tinklaraštininkai – nauja socialinė banga. Jų gretos per pastaruosius metus išaugo dramatiškai, „blogg‘inimas“ tapo svarbiu socialiniu ir kultūriniu judėjimu, kuriuo užsidegė daugybė žmonių, ir asmenų, darančių tai už pinigus, kiekis jau prilygsta 1 proc. visų Amerikos gyventojų.

Studijos, kuriomis remiasi straipsnio autoriai, nurodo, kad Amerikoje tinklaraštininkų jau daugiau nei 20 milijonų – ir 1,7 milijono už šį užsiėmimą gauna pajamas. Trečdaliui jų ši veikla – pagrindinis pajamų šaltinis.

Taigi beveik 2 milijonams amerikiečių mokama už žodį, publikaciją ar kiekvieną lankytoją.

Tai galėtų paversti Ameriką triukšmingiausių nuomonių šalimi žemėje. Informacijos amžius pagimdė daug naujų profesijų, bet tinklaraštininko galėtų būti ta, kuri turi didžiausią efektą kultūrai. Jei žurnalistus vadiname ketvirtąja valdžia, „blogg‘eriai“ nusipelnė tapti penktąja, rašo „The Wall Street Journal“.

Diskusijomis apie pažangią politiką ir naująsias technologijas prasidėję tinklaraščiai dabar apima motinystę, sveikatos apsaugą, menus, madą, odontologiją – bet kurią įsivaizduojamą gyvenimo sferą. Pradžioje buvęs keleto entuziastų hobis, dabar „blog‘as“ tampa didžiuliu verslu.

Vis mažiau informacijos tėkmės skiriama faktams, bet vis daugiau dėmesio tenka nuomonėms kurti. Nenutrūkstamas naujienų srautas virto nenutrūkstamu nuomonių srautu.

Demografiniu požiūriu, tinklaraštininkai yra nepaprastai išsilavinę žmonės: trys iš keturių baigė koledžą. Dauguma jų – baltaodžiai vyrai, turintys didesnes nei vidutinės pajamas. Vienas iš trijų jaunų žmonių rašo tinklaraštį, bet kol kas tik 2 proc. „blogg‘erių“ daro tai už gerus pinigus.

Kad per metus uždirbtum 75 tūkst. dolerių, per mėnesį tavo tinklaraštį turi aplankyti apie 100 tūkst. lankytojų. Tinklaraštininkas už gerą įrašą gali gauti nuo 75 iki 200 dolerių, o kai kurie dirba „tinklaraštininkais spaudai“ – jiems mokama už tai, kad savo tinklaraščiuose aprašytų tam tikrus produktus.
Šiuo metu tinklaraštininkai sako, kad yra nepaprastai patenkinti savo darbu. Bet kas nutiktų, jei jį prarastų? Kas mokės bedarbio pašalpą, jei „blog‘o“ lankytojai ims skaityti konkurento įrašus? Ar pagal įstatymus jie gali prilygti žurnalistams? Ar juos įmanoma paduoti į teismą? Ar yra kokios nors ribos jų nuomonių raiškai arba standartai, kuriems jie turi prilygti? Ar bus kam skųstis dėl klaidingą informaciją teikiančių „blog‘ų“ ar vidinių konfliktų? Naujausioji JAV profesija sukelia ne tik pasigėrėjimą, bet ir daugybę klausimų, į kuriuos verčiau kuo skubiau atsakyti.

Internetas, informacinės technologijos, e-Projektai, Lietuvos blog`eriai, blogosfera    Komentarų: 0

Horizonte — dideli kalnai, o ant jų viršūnių — sniegas. Tai — vaizdas, kurį kaskart regi misiją Kosove atliekantys Lietuvos kariai. Tačiau netrukus šis peizažas jiems liks tik prisiminimuose — Lietuvos karių būrio misija čia nutraukiama. Taupymo vajus palietė ir taiką prižiūrinčius kariūnus. Kartu su paskutiniu tautiečių būriu praėjusią savaitę Kosove lankėsi ir „Ekstros“ žurnalistai.

Kosovas — karų nualinta šalis, kurioje jau matyti atsigavimo ženklai. Nors čia dar driekiasi narkotikų keliai, siaučia mafija, šalies gamta priverčia stabtelėti ir grožėtis. Toks yra kontrastų draskomas šis Balkanų kraštas.

Paskutiniai grįš vasarą

Praėjusią savaitę į Kosovą atskrido paskutinis — dvidešimtasis Lietuvos karių būrys. Dėl mažėjančio gynybos biudžeto Lietuva savo karių būrio į Balkanų regioną daugiau nebesiųs. Mūsų šalies kariškiai iš Kosovo namo ketina grįžti vasarą.

Kosove vietoj kelių dešimčių Lietuvos karių bus vos penki kariuomenės instruktoriai — jie mokys šios šalies karius.

Pernai nepriklausomybę paskelbusiame Kosove formuojasi šalies karinės pajėgos. Karybos žinių Kosovo kariai semsis ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių karininkų.

Be to, jiems pasiūlyta atvažiuoti mokytis į Vilnių ir baigti kursus Karo akademijoje.

Misija Kosove mažinama ne tik dėl mažėjančio gynybos biudžeto, bet ir todėl, kad Lietuva siekia išlaikyti savo karinius įsipareigojimus Afganistane. Todėl kitas karštasis taškas — Afganistanas — Lietuvai buvo ir liks prioritetinis.

Iš Afganistano dar nesitrauksime

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Aganistaną palygino su negaluojančiu ligoniu, kurį palikti be priežiūros būtų per daug rizikinga.

„Sunkus ligonis, turintis galimybių išgyti, šiandien dar yra reanimacijoje. Atimti iš jo deguonį, dirbtinį maitinimą būtų nusikaltimas, jis mirtų.

Tačiau po kelerių metų galbūt tas ligonis galės persikelti į normalią palatą ir stotis ant savo kojų“, — neseniai yra sakiusi ministrė, kalbėdama apie Goro provinciją.

KAM iš savo biudžeto finansuoja karinę misiją Gore, kur Lietuva vadovauja provincijos atkūrimo grupei (PAG). Anot ministrės, šios misijos finansavimas nemažinamas: „Afganistaną laikome prioritetu, galų gale tai yra mūsų karių saugumo reikalas“.

Tuo tarpu civiliniai projektai — aprūpinimas elektros energija, talibų iškirsto parko atsodinimas, mokyklų ir namų statyba Afganistane finansuojami iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto. Pasak krašto apsaugos ministrės, šie projektai yra svarbūs — reikia, kad žmonės matytų pažangą pačioje Goro provincijoje, jiems reikia bent minimalių dalykų: asfaltuotos gatvės provincijos sostinėje Čagčarane, ligoninės skyriaus, kuriame būtų vanduo ir panašiai.

Kadangi šiemet Afganistane rengiami prezidento rinkimai, Lietuva planuoja padidinti savo karių skaičių provincijos atkūrimo grupėje. Norint garantuoti saugumą rinkimų laikotarpiu, vasarą ketinama papildomai nusiųsti 20—26 karius. Jie Gore liktų iki rinkimų pabaigos.

Kosovas primena praeities Lietuvą

NATO vadovaujamoje karinėje misijoje Kosove (KFOR) Lietuva dalyvauja jau dešimt metų. Nuo 1999-ųjų čia yra tarnavę per 900 Lietuvos karių.

Lietuviai, taip pat kitų šalių kariai, įsitikinę, kad saugumo padėtis misijos rajone Kosove yra stabili, ir tai pasiekta dėl NATO pajėgų.

Šiuo metu didžiausi vietiniai iššūkiai saugumui — prasta ekonominė padėtis, nusikalstamumas ir ypač — kontrabanda.

Lietuvai atsisakius siųsti būrius į Kosovą, kas mėnesį bus sutaupyta ketvirtis milijono litų — tiek kainuoja Kosove išlaikyti tokį būrį. Smaugia ir pasirengimo misijai išlaidos — parengti karius šiai tarnybai irgi reikia lėšų. Ketinimą mažinti pajėgas Kosove yra pareiškusi ir Ispanija. Artimiausiu metu iš Kosovo ketinama išvesti per 600 Ispanijos karių. Kitos NATO pajėgos misiją tęs.

Lietuvos karių būrys dislokuotas bazėje „Camp Bondsteel“, netoli Uroševaco (Ferizajaus) miesto Kosovo rytuose. Tai yra pagrindinė JAV karinė bazė Kosove. Nuo sostinės Prištinos, kur ir yra oro uostas, iki šios bazės — maždaug valanda kelio automobiliu. Keliai primena prieš kelerius metus buvusius Lenkijoje. Magistraliniai keliai — siauri ir nesutvarkyti.

Pro langus visur matyti šiukšlynai — vienas greta kito. Netoliese — jau naujos statybos pastatai. Kontrastai Kosovo apylinkėse bemaž labiausiai krinta į akis.

Kosovas šiek tiek primena Lietuvą 1993—1994 metais. Kai kūrėsi nepriklausoma mūsų valstybė, šalyje atsirado pirmųjų turtuolių ir vargšų: vienoje pusėje — prabangūs nauji statiniai, kitoje — seni nameliai. Šalyje siaučia ir savo taisykles diktuojanti mafija.

Visa tai Lietuvoje — jau praeitis, tačiau tokį etapą dabar išgyvena Kosovo žmonės. Dauguma jų — albanai. Pats Kosovas yra musulmoniška šalis — didžiąją gyventojų dalį čia sudaro musulmonai.

Karinė bazė — atskiras miestas

Maždaug po valandos pasiekėme karinę bazę. 360 tūkstančių kvadratinių metrų teritorija iš karto nustebino dydžiu.

Tai — miestas mieste. Pati bazė kruopščiai saugoma karių. Be specialių leidimų kojos čia įkelti negali joks prašalaitis.

Karinėje bazėje įrengti konteinerinio tipo nameliai — laikinieji karių namai. Kur gyvena Lietuvos kariai, rasti nesunku — prie kiekvieno namelių bloko iškabintos šalies vėliavos. Teritorijoje yra parduotuvės, bažnyčia, sporto salės, biliardo stalai, kino teatras, valgyklos. Kitaip tariant, viskas, ko reikia įprastam gyvenimui: darbui ir poilsiui. Jei aplinkui nezuitų ginkluoti kariai, galėtum pamanyti, kad esi keistos architektūros miestelyje. Patys kariai juokauja, kad jei nesitreniruotų, į namus tektų grįžti su nemenku antsvoriu. Mat maistas čia — ir įvairus, ir gausus. Beje, prie kiekvieno patiekalo nurodomas kalorijų skaičius.

Valgykloje kariai gali rinktis iš kelių patiekalų — atskirai įrengti karštojo maisto, salotų, deserto barai. Lentynose sustatytas nealkoholinis vynas ir alus.

„Bazėje — sausasis įstatymas ir apie alkoholį negali būti kalbos“, — mus tikino čia misiją atliekantys lietuviai.

Saugo Makedonijos sieną

Šnekučiuodamiesi išvydome atžingsniuojančius karius — bemaž visi jie susirinko į pagrindinę bazės aikštę. Kariai aikštę vadina „prie vėliavų“ — šioje vietoje plevėsuoja visų misijoje dalyvaujančių šalių vėliavos.

Čia vyko Lietuvos karių būrio pasikeitimo ceremonija — būrys KFOR-19 savo misiją baigė, o KFOR-20 pradėjo.

Pasibaigus Lietuvos būrių pasikeitimo ceremonijai, po rankos paspaudimo, kalbų ir vienų kitiems žeriamų padėkų kariai pakvietė mus pasivažinėti po apylinkes. Per taikos palaikymo misiją lietuviai budi KFOR kontrolės poste prie sienos su Makedonija, patruliuoja, vykdo kitas užduotis.

Budėdami pasienyje lietuviai tikrina, kad per specialiai tik kariniam transportui skirtą pervažiavimo punktą nevažinėtų kiti automobiliai: ties Kosovo siena su Makedonija yra trys punktai. Vienu keliu važiuoja karinis transportas, kitu — lengvieji automobiliai, trečiu — vilkikai.

Dar viena lietuvių užduotis — patruliuoti apylinkėse. Karinis visureigis lengvai kopė kalnuotomis vietovėmis. Tačiau išlipti ir vaikštinėti leidžiama ne visur. Mat nuo karinių konfliktų laikų čia likę minų laukai. Kosove dirba amerikiečių išminuotojai.

„Lietuviai išminuotojai tarnybą atlieka Afganistane, o Kosovo išminavimo darbai — amerikiečių rankose“, — paaiškino lydintys lietuviai.

Paprastai po vietoves važinėja du lietuvių karių automobiliai. Kariai — ginkluoti, tačiau, skirtingai nuo tarnybos Afganistane, čia nuotaikos kitokios: nėra šalmų ir neperšaunamųjų liemenių.

Tarpusavyje jie bendrauja radijo ryšiu. „Atsargiai, priekyje — automobilis. Atsargiai, dešinėje — karvė“, — tokie įspėjimai siauruose kalnų keliuose skamba gana dažnai.

Vietiniai vaikai pravažiuojantiems lietuviams nuolat moja rankomis. Palankiai lietuvius sutinka ir šio krašto gyventojai.

Dabar lietuvių patrulis yra labiau prevencinis: nebetenka atlikti jokių kratų, tikrinti įtartinų asmenų.

Lietuvos kariai dalyvauja šiose misijose:

Lietuvos vadovaujamoje provincijos atkūrimo grupės (PAG) misijoje Afganistano Goro provincijoje (nuo 2005 m. birželio mėn.).

Pagrindinė PAG užduotis — padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, garantuoti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti. PAG — NATO Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms priklausanti Lietuvos vadovaujama bendra civilinė ir karinė misija.

NATO ISAF operacijoje Afganistano pietuose. Čia dislokuotas Lietuvos specialiųjų pajėgų karių būrys (nuo 2007 m.). Dar beveik 10 Lietuvos karių tarnauja ISAF pajėgų centriniame ir regioniniuose štabuose.

NATO mokymo misijoje Irake dalyvauja keturi Lietuvos kariai (nuo 2005 m.).

Jungtinių Tautų karinėje stebėjimo misijoje Gruzijoje yra du karininkai (nuo 2007 m.).

Nuo 2004 m. Lietuva dalyvauja ir ES vadovaujamoje operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje. NATO Kosovo pajėgose (KFOR) dalyvauja būrys Lietuvos karių. Planuojama mažinti Lietuvos karių dalyvavimą KFOR — būrį išvesti šių metų vasarą.

Misijas išlaikyti kainuoja

Terorizmas neturi sienų. Narkotikai visame pasaulyje turi vienodą vardą. Pasaulis — per mažas, kad būtų galima atsiriboti nuo kitų šalių.

Tokius teiginius tenka išgirsti tuomet, kai kalbama apie Lietuvos karių misijas karštuosiuose pasaulio taškuose, ypač — Afganistane.

Europos Sąjunga 2007—2010 metais numatė Afganistanui skirti 610 milijonų eurų. Be to, dar apie 100 milijonų eurų atiteks humanitarinei pagalbai.

Lietuva nuo 2005-ųjų kasmet Afganistanui skiria keletą milijonų litų. Tuo tarpu vien JAV 2007 metais Afganistanui skyrė 10 milijardų JAV dolerių.

Lietuva į NATO vadovaujamą misiją Kosove įsitraukė 1999 m. Tai buvo viena svarbiausių ir didžiausių NATO vykdomų operacijų: joje dalyvavo per 60 tūkst. kariškių.

Lietuva, kaip NATO partnerė, tuo metu dar tik siekianti visateisės narystės šioje organizacijoje, nusprendė su savo karinėmis pajėgomis prisidėti prie šios operacijos.

Misijoje Kosove Lietuvos kariai įgijo praktinės dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirties, galimybę mokytis veikti kartu su sąjungininkių pajėgomis.

Kosovas yra svarbi ir neatsiejama viso Vakarų Balkanų regiono dalis. Šio regiono valstybės siekia visateisės narystės NATO ir ES.

Kosovas 2008 m. vasario 17 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, kuri Kosovą laiko savo dalimi, ir priėmė Kosovo nepriklausomybės deklaraciją.

2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos Seimas pripažino Kosovo nepriklausomybę. 2008 m. birželio 15 d. įsigaliojo naujoji Kosovo konstitucija pagal kurią šalies vyriausybė paskelbė perimanti didžiąją dalį įgaliojimų, kuriuos iki tol teritorijoje turėjo Jungtinės Tautos.

Kosovo nepriklausomybę pripažino JAV ir daugelis ES valstybių. Iš viso šalies nepriklausomybę yra pripažinusios 56 šalys. Tarp jų yra 22 ES ir 21 NATO narė, artimiausios Lietuvos kaimynės Latvija, Lenkija, Estija, Skandinavijos valstybės.

Kosovo saugumo situacija gana rami, nors gruodžio 29—sausio 3 d. vyko etniniai susirėmimai Mitrovicoje (šalies šiaurėje).

90 proc. šalies gyventojų yra albanai, 10 proc. — serbai.

Grįžusius patikrina šunys

Iš Kosovo į Lietuvą parskridusius karius — KFOR-19 būrį Zoknių kariniame oro uoste pasitiko ne tik pasiilgę artimieji.

Pirmasis ne tik karių, bet ir visų lėktuve buvusių civilinių susitikimas — su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais ir jų tarnybiniais šunimis.

Dresuoti keturkojai apuostė iš Kosovo atgabentą bagažą ir patikrino, ar iš šios šalies į Lietuvą neatkeliavo narkotikų.

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 0