Oro esimas per 24 val
Gražu! Ir… DAUG 🙂


Gražu! Ir… DAUG 🙂
Google Chrome OS – nauja operacinė sistema, kuriama Google kompanijos, orientuota į internetinių programų naudojimą.
Tai bus atvirojo kodo sistema, iš pradžių skirta mažiesiems nešiojamiesiems kompiuteriams. Tokie kompiuteriai su Chrome OS turėtų pasirodyti 2010 m. antrojoje pusėje.
Google ketina pradėti bendradarbiavimą su atvirojo kodo bendruomene ir pateikti operacinės sistemos išeitinį kodą.
Chrome OS yra atskiras nuo Android operacinės sistemos projektas. Android buvo kuriama taip, kad veiktų tokiuose įrenginiuose, kaip mobilieji telefonai, televizorių priedėliai, tuo tarpu Chrome OS yra kuriama asmeninių kompiuterių vartotojams, kurie naudojasi įvairaus pajėgumo kompiuteriais.
Kaip pranešta 2009 m. liepos 7 d., Google Chrome OS veiks naršyklės Google Chrome ir Linux branduolio pagrindu. Šią operacinę sistemą planuojama pritaikyti x86 bei ARM architektūroms.
Anot Google kompanijos, Chrome OS turės naują grafinę aplinką, skirtingą nuo šiuo metu daugumoje Linux platinamųjų paketų naudojamos X Window System.
Pabrėžiama, jog naujoji operacinė sistema pasižymės sparta, paprastumu ir saugumu. Siekiama, kad Google Chrome OS besinaudojantys vartotojai jau po kelių sekundžių nuo OS užsikrovimo galėtų naudotis internetu, o grafinė sąsaja būtų minimali. Taip pat Google ketina sukurti OS taip, kad vartotojams nereikėtų rūpintis dėl virusų, kenkėjiškų programų ar OS atnaujinimo. Kaip teigiama, sistema tiesiog turi veikti.
AWESOME (lietuva)
Kad ir kaip tai nerimtai beskambėtų (nes aš nuoširdžiai įsitikinęs pats ir pritariu kitų nuomonei, kad tų tūkstantmečių reikėtų priskaičiuoti keliais daugiau… juk niekas nekaltas, kad tiesiog neliko rašytinių šaltinių :)), bet šiandien visa Lietuva ir ypač Vilnius šventė karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną ir Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetį.
Iš pat ryto skubėjome į S. Daukanto aikštę prie prezidentūros, kur 12.00 vyko iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija. Tikėjausi šiek tiek įpūdingiasnės, kaip, kad prieš kelis metus, jubiliejiniais karūnavimo metais buvo didelė karūna iš gėlių ir pan., o šiandien nieko tokio neišvydome, viskas kaip tarkim praeitais metais 🙂 Na bent jau kolegas iš Kauno karo istorijos klubo visad malonu pamatyti saliutuojančius iš pabūklo ir šiaip minioje himną sugiedoti 🙂
Po šios ceremonijos iškart patraukėme į Katedros aikštę kur buriavosi dainų šventės dalyviai ir žmonės belaukiantys Valdovų rūmų atidarymo iškilmių. Čia iškilmės išvis buvo paprastos, bet tuo pačiu ir įspūdingos, nes jas puošė kaip niekad monarchų ir valstybių vadovų atvykusių pasveikinti Lietuvos su tūkstantmečiu.
Pasibaigus formaliai Valdovų rūmų atidengimo ceremonijai prasidėjo dainų šventės eitynės link Vingio parko. Labai laiku ir vietoje ėjau per aikštę, kad sutikti ir spėti nufotografuoti kai kuriuos „Tūkstantmečio odisėjos” dalyvius nešančius įspūdingo dydžio Lietuvos vėliavą.
Ir tada dar stabtelėjau ir negalėjau atsižiūrėti į tokią masę pakiliai nusiteikusių žmonių plūstančia Gedimino prospektu… Niekad labai nesidomėjau Dainų šventėmis, tačiau šitos eitynės tai KAŽKAS TOKIO 🙂 Net pagalvojau, kad mūsų tauta tikrai dainomis galingesnė nei kariuomene 🙂
P.S. Žiūriu ne tik mano vieno bet ir beveik visų žiniasklaidos fotoreporterių objektyvai „kliuvo” už „Aro” snaiperių „poilsiaujančių” ant stogų 😀
Vakar dvejojome kur pasukti – ar į Klaipėdą pasitikti tūkstantmečio odisėjos jachtos ar į Kernavėje vykstančia viduramžių rekonstrukcijų šventę 🙂 Nulėmė argumentai už tai, kad Kernavė vistiek pakeliui į Vilnių kur stengsimės pabūti Liepos 6-osios renginiuose, o Klaipėdoje bus minia žmonių ir realiai ten nelabai ką pamatytumėme, tad turbūt sutikimą bus geriau stebėti vakare per TV 🙂
Apie pietus pasiekus senąją Lietuvos sostinę pamačiau, kad renginys gerokai paaugęs nuo to laiko kai prieš kelis metus čia lankiausi, nes prekybininkai ir šurmulys jau prasidėjo tolokai nuo bažnyčios prieigų 🙂
Renginio teritorijoje radome labai daug įvairių amatininkų „sodybų”, kuriose visi galėjo susipažinti su įvairiais tradiciniais ir mažiau žinomais viduramžių rankdarbiais kaip puodų žiedimas, kalvystė, odų išdirbimas, žolininkystė, muzikos instrumentų gamyba ir daugelis kitų.
Daugelį metų norėjau… kažkada neturėdavau pinigų… vėliau tiesiog neprisimindavau ar progų nebūdavo… tad šį kartą tik aptikęs įsigijau porą kalvystės darbų – sau kalaviją o draugei plieno rožę. Ir tas ir tas gaminys tikrai neblogai padaryti, masyvūs, rimti, ne kažkoks kiniškas šlamštas ar pigus kičas kurio pilną visose mugėse ir panašiuose renginiuose.
Papietavę ir sulaukę draugų iš Panevėžio taip pat traukiančių į sostinę, dar kartą apėjome amatininkų ekspozicijas, užkopėme į piliakalnius ir pavakarį patraukėme į Vilnių.
Apibendrinant norių pasidžiaugti, kad pasitaikė tokia puiki diena – nei lietinga nei per karšta. Puiku, kad tiek daug žmonių jau lankosi tokiuose renginiuose, domisi istorija, perka dirbinius ir taip remia gyvosios istorijos propaguotojus. Puiku, kad tiek daug žmonių atsiveža vaikus, kad ir Lietuvoje plinta (sugrįžta) mada ruošti piknikus – su šeima ar su draugais pasitiesti dekius, išsitraukti sumuštinių ir gėrėtis vaizdais, džiaugtis geru oru 🙂
Apjuoskime pasaulį ,,Tautiška giesme”!
Ir net visko matęs pasaulis to dar neregėjo.
Ir net galingiausios valstybės to dar nėra patyrę.
Ir net didžiausios tautos nėra to išdrįsę.
BŪSIME PIRMIEJI.
Būsime tauta, kuri pirmą kartą istorijoje visame pasaulyje vienu metu giedos savo šalies himną. Garsiai ir išdidžiai visam pasauliui pranešime, kad Lietuvos vardui – tūkstantis metų!
KADA?
Mindaugo karūnavimo – valstybės dienos išvakarėse, 2009 m. liepos 5-ąją 21 valandą Lietuvos laiku (GMT+3), kai apiplaukę Žemės rutulį ir atlikę savo misiją – pakvietę viso pasaulio lietuvius kartu švęsti Lietuvos vardo tūkstantmečio – sugrįš „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojai.
KUR?
Visame pasaulyje. Visur, kur tik yra lietuvių. Dideliuose ir mažuose pasaulio miestuose. Svarbiausiuose miestų aikštėse ar savo namų kieme. Kad ir kur būtume – gimtojoje žemėje ar pasklidę po pasaulį, ranką prie širdies pridėję giedosime „Tautišką giesmę“. Kviečiame kiekvieną aktyviai įsijungti – suburkite savo šeimą, giminę, draugus, miesto gyventojus ir giedokite Lietuvos himną toje vietoje, kuri Jums reikšminga, brangi.
KAIP?
Mes, viso pasaulio lietuviai, Lietuvos himną giedosime taip, kaip dar niekada negiedojome. Taip, kad būtume ir jaustumėmės visi kartu. Mintimis, žodžiais ir širdimi. Juk Lietuva – tai jausmas, kad esame kartu.
KODĖL?
Nuo amžių kiekviena „Tautiškos giesmės“ eilutė mus telkė, drąsino, vienijo ir neleido prarasti savasties. Nesvarbu, kiek kilometrų ir valandų mus skiria – Lietuvos 1000-metį švęskime kartu. Kad pasaulis išgirstų: visame pasaulyje mus jungia vienas vardas – Lietuva. Mes didžiuojamės savo šalimi ir tūkstantmete jos istorija. „Tautišką giesmę“ giedame už Lietuvos ateitį.
DIENA, VERTA TŪKSTANČIO METŲ
Surinksime „Tautiškos giesmės“ giedojimo vaizdo įrašus, filmuotus įvairiose šalyse ir miestuose, netikėčiausiuose peizažuose, dieną ar naktį, ir sujungtus į vieną vizualinį kūrinį liepos 6-ąją paskleisime visam pasauliui.