Kelionė po Norvegiją. 3-oji diena.
Rytinis prausimasis lediniame šaltinių vandens upelyje ir kylanti saulė žada gražią dieną
Pradėjus kelione jau ryškiai pastebimas kraštovaizdžio kitimas – mus pradeda supti statesni ir aukštesni kalnai, matosi daugiau plikų uolų o kelias ima vingiuoti serpantinais kuriais besileidžiant velniškai svylą visų mašinų stabdžių kaladėlės, kad net reikia daryti sustojimus ir leisti joms ataušti
Pakeliui aptikome gražų krioklį prie kurio sustojome pramankštinti kojas, nusifotografuoti:
Važiuojant toliau vis dažniau pastebimi ir visus žavi namai samaniniais stogais 🙂 Juokaujame, kad jei turbūt auga iš žemės, kaip grybai – prasikala, auga, išplėštas samanas vis kelia, kelia… 🙂
Pagaliau liekant jau gerokai mažiau nei 100 km iki kelionės tikslo kraštovaizdis vėl gana kardinaliai pasikeičia – nebelieka miškų ir net pavienių skurdžių krūmokšnių jau mažai kur matosi, aplink samanoti akmenys ir vanduo. Dag vandes – ežeriukai, upeliai, šaltiniai, balos… visur vanduo. Ir avys. Daug avių 🙂 Dzimbinėja ir mekena ant kelio, stumdo sustojusias mašinas, lenda per langus.. labai smalsūs irt juokingi gyvūnai 🙂
Pasiekiame Kjerag parking`o aikštelę, apsižiūrime ir nutariame, kad mes „ne kaip visi”, tad visų praminti turistiniai takai mūsų nedomina – pasistengsim paieškoti kitos vietos kur palikti mašinas ir iš kur bandyti vykdyti tiesesnį įrangos užsimetimo iki objekto žygį 🙂
Susiruošiam kuprines, kol kas be visos alpinizmo / ropejumping įrangos, o tik su stovyklavimui ir maitinimuisi reikiamomis priemonėmimis, bet dėl to jos nėra lengvos jau ir dabar, tai kol kas net nejauku galvot iapie tai, kaip reikės eit idar bent 2-3 kartus nuo ir į kalną kad susinešti visą įrangą… Na bet mintis apie sunkumus kol kas vejame šalin ir pradedame pirmajį žygį link Lysenfiordo. Tiesiog pagal azimutą 🙂
Jau nuėjus pirmus kelis šimtus metrų jaučiasi, kad lengvą nebus 🙂 Na bet ir ne lengvumo ieškoti atkeliavome. Net beveik visos merginos kantriai neša į uolą savo nešulius 🙂 Po kurio laiko pirmas „šokas” ir prakaitavimas, kojoms kopiant per neįprastą landšaftą ir šokinėjant nuo akmens ant akmens, praeina ir pradedame mėgautis atsiveriančiu kraštovaizdžiu. Pirmojoje įduboje kuri pastojo kelią randame… sniego! Sniegas viduryje rugpjūčio, kai oras tikrai pakankamai šiltas, o kai eini tai išvis karšta 🙂 Ir greta to tirpstančio „ledyno” tyvuliuojantis krištolinio tyrumo ežeriukas pribloškia savo savo grožiu
Kuo toliau tuo daugiau imame krypti nuo kurso, nes tai koks ežeras, tai tarpeklis pastoją kelią ir tenką jį apeiti… Taip pat nesitikėjome, kad bus toks aukščių kitimas – realiai nei ten nusileidi nei pakyli kelis šimtus metrų, bet beveik ištisai eini žemyn – aukštyn, o taip labai gaištasi laikas ir eikvojasi jėgos 🙁
Po daugiau nei poros valandų ėjimo pasiekiame kalnagūbrį, kuriam iš abiejų šonų kanjonai. Ir suprantame, kad esame ne ant tos pačios uolos kur norėtume būti ir dabar teks leistis į tarpeklį ir vėl kilti į priešprėšom stukstančia sieną… Iš pažiūros atstumas mažas, bet čia mūsų akys nepratusios prie kalnų atstumų mus apgauna… Iš tikro ant priešingos uolos pamatome vos įžiūrimus žmones, kaip skruzdėliukus ir tik tada, kai jau turi tau aiškiai žinoma objektą (mastelį) su kuriuo gali palyginti, tada tampa aiškiau, kad tai dar velniškai toli…
Pagaliau po dar beveik 2 valandų ėjimo, tiksliau vietomis vos ne ridenimosi nuo kalno, pasiekiame tarpeklį kur patenkame į tą patį, kurio bandėme išvengti, turistų kelią 🙂 Žodžiu „pragrybavome” 4 valandas po kalnus, išeikvojome daug jėgų ir beveik niekur nenuėjome. Na nebent tai įvardinti naudinga patirtimi ir eiliniu priminimu „nemesk kelio dėl takelio” ir „tiesiai arčiau, aplink greičiau” 😉
Tas turistinis takas, pasirodė irgi nėra jau toks patogus ir paprastas… o aš galvojau, kad juo „kiekviena bobutė gali praeiti” 🙂 Pasirodo vietomis ir mums, jauniems ir tvirtiems, ne taip paprasta ropštis į viršų, vos ne statmena uola, prisilaikant už grandinių ar dar kokių atbrailų, kai nelengva kuprinė verčia atgal…
Užkopus į viršų ir jau einant beveik lygia plynaukšte atsivėrė įspūdingas Lysenfjord vaizdas, bet… šį vakarą mums jau nebe iki vaizdų… 6 valandos atkaklaus ėjimo per kalnus su kuprinėmis galėjo bet ką nuvaryti nuo kojų 🙁
Vis tik pasiekę kelionės tikslą – Kjerag tarpeklį su kabančiu Kjeragbolten akmeniu pamirštame nuovargį… įspūdis, aukštis, atsutmai… viska didybė pribloškia ir sukelia susižavėjimą.
Dar trumpa vizitacija ant garsiojo akmens, ant užlipti toli gražu ne visi ryžtasi, nes po jis kabo taip vizualiai „nerimtai” įstrigęs virš 1000 metrų bedugnės, o jo paviršiaus plotas nėra didelis, tad įmanoma nuslysti… o kai kas šiurpsta vien į tokias nuotraukas žiūrėdami… 🙂 Tačiau jis ten prakabėjo nuo ledynmečio bent 10000 metų, tad logiška, kad išlaikys ir mane, tačiau lipti ir būti ant jo tikrai nejauku net ir užkietėjusiems ekstremalams… toks pojūtis, kad neatsargus judesys ar rimtesnis vėjo gūsis ir tavo šansai išgyventi lygus 0… 🙂
Kadangi sparčiai temsta, tai pradedame ieškoti nors kokios užuovėjos ir pradedame ruoštis nakvynei. Atrodo, kad visur ir iš visur pučia kiaurai košiantis vėjas… sunkūs drėgmės debesys slenka galvos lygyje, tiksliau mes jau debesyje… ant žemės visur drėgme, balos… kiekvienas akmuo atrodo „verkia” drėgme, tad darosi akivaizdu kokios čia sąlygos gyventi. Lengva tikrai nebus 🙂 Dabar suprantu tuos žvilgsnius paskutinių išeinančių turistų, kuriuos sutikime prieš valandą skubančius atgal „į civilizaciją” ir kai pasilabinus paklausė kam mums tos kuprinės, išgirdę atsakymą, kad nakvosime čia, viršuje, matėsi gerokai nustėro ir aiškiai pagalvojo, kad mums „kvankt” 🙂
Bazinę stovyklą įsirengėme šiek tiek aukščiau tame pačiame Kjerag tarpeklyje, kuriame tirpstantis ledynas suformavęs gražų ežeriuką. Nors viena siena šiek tiek užstoja vėją, tačiau jis randa kelius kur pūsti ir susidarę sūkuriai plešia palapines, tad tad teko pasirūpinti jas gerokai apkraunant akmenimis, įrišant, nes nėra kaip įsmeigti į akmenį kuoliukų… Pradeda aiškėti spragos, kad čia reikėjo labiau kalnams pritaikyto inventoriaus 🙂 Na bet kaip nors išgyvensime 🙂 Pirmoji įspūdžių pilna diena baigėsi. Einame miegoti, kad atgauti jėgas ir pasiruošti naujiems iššūkiams.
Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas 
Komentarų: 0
