Dainius Pilypas | Anno 1982

Kaip ir planavomės, sausio 16 ryte pas mus į Jonavą atvažiavo draugai iš Vilniaus ir Panevėžio ir su jais ne už ilgo išsiruošėm į šiokį tokį žiemos žygį pėsčiomis 🙂

Kadangi keliauninkai tokie specifiniai – ropejumper`iai, diger`iai, geocache`riai ir visokių kitokių hobių atstovai, tai ir mūsų pasivaikščiojimo interesų objektai įdomūs, tokie kaip tiltai ir pan 🙂 Tad pirmiausia pasiekėme pagrindinį į Jonavą vedantį tiltą ir palaipiojome jo vidine konstrukcija.

Toliau „Achemos” dviračių taku patraukėme link geležinkelio tilto. Puikus oras, kuprinės ne per sunkios, šaunūs žmonės ir gera nuotaika – ko daugiau norėti? 🙂

Pasiekę masyvų ir įspūdingos konstrukcijos geležinkelio tiltą, palaipiojome ant jo ir jo vidine konstrukcija, ko nerekomenduoju daryti kitiems, nes tai pakankamai pavojinga – aukščiai nemaži, vietomis išlūžę turėklų ar lieptų grindų virbai ir t.t.

Toliau dar porą kilometrų pasivaikščiojimo ir jau tamsoje pasiekėme trečiąjį „baltą” tiltą per Nerį ties „Achema”. Pasivaikščiojome jo vidine konstrukcija, palaipiojome kolonų vidumi, kur sienose išsikišę kelių cm armatūros strypų galiukai – kaip tikri climbing sienelės kybiai 🙂

Toliau jau bekele dešiniuoju upės krantu patraukėme link numatytos nakvynės vietos – „Lokio” tvenkinio.

Šitoje žygio atkarpoje prasidėjo pats linksmumas – prieblanda, gana statūs šlaitai, grioviai kuriuos reikia pereiti, nučiuožimai į pakalnę  ir ropojimai atgal ir kiti žiemiški žygio malonumai 🙂

Ir kai po kurio laiko pagaliau pribuvome į numatytą vietą, visi buvome jau šiek tiek pavargę, bet linksmi. Operatyviai atsirado laužas batų ir aprangos apdžiovinimui, šilta vakarienė ir pokalbiai prie ugnies 🙂

Pavalgę pasistatėme palapines, bet buvo dar gerokai per anksti miegui, tai pokalbiai prie laužo prasitęsė ir užsitęsė… iki 1 nakties 🙂 Šiaip naktis buvo gerokai mažiau šalta nei tikėjomės, tik apie -12 laipsnių, tad šaltą tikrai nebuvo ir savotiškai gailėjomės, kad ne šalčiau, ne taip kaip tikėjomės patirti šiek tiek extreme`o 🙂

Naujai įsigyta palapinė ir miegmaišiai visai nepavedė ir savo darbą atliko puikiai – išsimiegojom tikrai labai konfortabiliai ir šiltai iki beveik 9 val be ypatingų problemų, nubudimų. Žodžiu kaip namie 😀

Papusryčiavę ir susitvarkę tęsėme žygį link „Lokės pėdos”

Prie nuotykių parko draugai susirado ir atsižymėjo mano paslėptame geocache, apžiūrėjo laipiojimo trasas medžiuose ir patraukėme toliau link Beržų.

Na ir kaip visad – be nuotykių mes negalim 🙂 Turiu omeny, kad ligšiolinė veikla – anoks ten nuotykis, bet nuo lokės pėdos įsigijome dar vieną žygeivį – vilkšunį 🙂 Truputi užšnekinus ir pažaidus su šituo labai draugišku gražuoliu šunimi, jis pradėjo neatstoti nuo mūsų nė per kelis metrus… Kirtome plentą A6 ir jis kartu, vijome šalin – neklauso, mano kad žaidžiame, bandėme pabėgti ar pasislėpti – randa 😀 Taip vaikščiojo kartu su mumis geroku puslankiu aplink Jonavą ir į Jonavą pro elevatorių, geležinkelio stotį parėjo, ir per miestą visą lydėjo iki pat mūsų namų… Tuomet beliko šitą draugą įsodinti į mašiną ir parvežti atgal į „Lokės pėdą”, kad nepasimestų ir kas nenutiktų tokiam fainam gyvūnui 🙂

Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas    Komentarų: 0

Kadangi prieš Naujus įsigijome naujus miegmaišius ir pakankamai rimtą palapinę, spec. rūbų skirtų atšiauresnėms sąlygoms, tarkim slidinėjimui, kalnams, o ne turizmui prie lietuviškų ežerų liepos mėn. 🙂 tai rūpį ją išmėginti praktikoje, daryti išvadas ir esant reikalui – pakeitimus 🙂 Tad šiandiena pagaliau sulaukę atkeliaujant mūsų naujutėlaičių kuprinių, susipakavome šiokiam tokiam žygiui ir su nekantrumu laukiame rytojaus 🙂

Nors kai šiandien ryte, apie 9 val ėjau kelis km per miestą prie -18 su vienais džinsais, tai kojas ir veidą gerokai „dilgino” šaltukas 🙂 Ir šiaip šiomis dienomis žmonės skundžiasi, kad sušala belaukdami troleibusų nukakti į darbą ir pan… o čia sugalvok tu man – į žygį, į mišką, nakčiai…

O mes laukiam su nekantrumu ir optimizmu 🙂 Daug metų praėjo nuo tokių „ėmiau sugalvojau ir išėjau, bastausi kur po miškus…” laikų 🙂 Bet liko prisiminimai ir patirtis, kuri sako, kad ne toks tas šaltis baisus, kai tinkamai apsirengi, pasiruoši ir aktyviai kažką veiki 🙂 Žygyje, stovyklaujant viskas kitaip nei tiesiog išbėgti iš šiltų namų ar darbovietės iki parduotuvės 🙂

O dabar dar gena smalsumas išsibandyti naują inventorių, nes realiai pirmą kartą apsipirkom tokių civilinių turizmo priemonių, bachilų ir pan. ko iki šiol neteko naudoti 😀 Visad kur reikdavo ir nereikdavo eilę metų pasiklioviau kariškais miegmaišiais, kurie tikrai ne kažkokių ypatingų termo savybių…,  griozdiškom kuprinėm, kurioms tavo nugara – paskutinėje vietoje, kitais reikmenimis keliavimui ir stovyklavimui, kadangi viską tą turėjau susipirkęs nuosavą, bet taktikos reikmėms. Tad savotiškai keista nukrypti į „civiliokišką” įrangą, bet… ir neįmanoma nepripažinti jos akivaizdžių pranašumų – aišku sumoki rimtesnius pinigus, nei Senuku ar Maxima palapinės ar daiktai iš Švedų armijos atsargų :), bet ir gauni ergonomine kuprinės „pakabos” sistemą, miegmaišį efektyvų iki -26, palapinę išsilaikančia prieš iš kojų verčiančius kalnų vėjus ir pan. 🙂

Žinoma ryt tokių ekstremalių sąlygų nebus, bet vis tik arčiau to, tad reikia naudotis kol ideali balta žiema su šaltuku, o ne pliurzos 🙂 O ir draugai kai kurie „pasirašė” ant tokios „avantiūros” ir atvažiuos iš Panevėžio ir Vilniaus sudalyvauti, tad planas juos pavedžiot, parodyt kažką Jonavos rajone, Santakoje tarkim ir pan. Po keliolikos km žygio paupio sniegynais, įkursim stovyklą ir pernakvosim prie numatomų -12 laipsnių šalčio ir t.t. Ir jei nuo darbų, miesto ir šiaip gero gyvenimo išlepusių turistų, įskaitant mane, neišgąsdins tiesiog šaltis ir ėjimas su kuprine „nei iš šio nei iš to, tiesiai nuo kompiuterio” :), tai tuomet pertekline energiją gal panaudosim pabandymui pastatyti sniego namą arba lauko pirtį iš PVC + akmenų ar dar ką panašaus „for fun” 🙂

Laukit įspūdžių po poros dienų 😉

Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas    Komentarų: 5

Vienas iš „must see” šiame gyvenime digeriškas objektas – apleista Hašima sala Japonijoje, kur iki 1974 metų gyevno ir anglies kasyklose dirbo virš 5000 žmonių, kai tuo tarpu visa sala tėra ~400 m ilgio, ~120 m pločio… Galite įsivaidzuoti gyvenimo saląygas? O ten žmonės gimė ir mirė, lankė darželį ir mokyklą, dirbo ir gyveno apie 100 metų…

Dabar tai savotiškas Černobylis, bet kitaip. Šiek tiek daugiau info – Apleisti.lt/2009/12/sala-hasima

Tuo pačiu besidomėdamas aptikau įdomios info apie planus „ronovoti” šią salą – Unit13.ortlos.info/?p=787 o tai gali sužlugdyti viltį kada nors ją aplankyti ir apžiūrėti originaliai.

O čia Jūsų dėmesiui video filmukas „Sielvarto sala”:

Apžvalgos apie viską, Įdomu ir naudinga, Istorija, archeologija, paveldas, legendos    Komentarų: 0

Kai aptinki tokių perliukų, negali nenusišypsoti. Šauni idėja ir įgyvendinimas, parodantis, kad lietuviai ne tik bumbėti, bet ir linksmintis moka:

Humoras, pokštai, Muzika, audio klipai, dainų žodžiai    Komentarų: 0

Šis CES parodos metu pristatytas „Ainergy Wi-Fi“ įkroviklis „surenka“ energiją skleidžiamą bevielių tinklų ir ją paverčia į įprastą elektros energiją. Parodos metu buvo atlikta demonstracija, ir pasinaudojus šiuo įkrovikliu, „BlackBerry“ telefonas pilnai buvo įkrautas per 90 minučių (nuo 30 proc. baterijos žymės).

Šis įkroviklis kaupia energiją tol, kol šalia yra pasiekiamas nors vienas bevielis tinklas. Tačiau kuo pasiekiamų tinklų daugiau, tuo įkrovimo galia didesnė. Šis „Ainergy Wi-Fi“ įkroviklis pasirodys šių metų vasarą ir kainuos apie 40 JAV dolerių.

Alfa.lt

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0