Dainius Pilypas | Anno 1982

Šeštadienį, sausio 30, važiavome į Kalvius, pas senokai nematytus draugus į pirtį. O pataikėme dar ir į seniūnijos šventę, kur miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai susirinkę ant užšalusio ežero linksminosi ir rungtyniavo įvairiuose žiemiškose varžybose 🙂

Prisijungėme ir mes 🙂 Pirmiausia tūlas Tomas kilnojo dvipūdę girą ir užėmė 2 vietą, tada manoji bėgo su tomis giromis ir irgi užėmė 2-vietą – juokavom, kad atvažiavę prašaliečiai negalim išplėši pirmų vietų iš vietinių, nes Tomui (kitam, pas kurį svečiuojamės) čia dar gyventi reiks 😀

Toliau sekė įspūdingiausias turnyras – futbolas ant užšalusios ežero… kai komandos nariai tarpusavyje surišti viena virve 🙂 Mes nedalyvavome, tik aktyviai sirgome ir fiksavome šio „sporto” akimirkas 🙂

Visai į vakarą, besišildant prie laužo buvome  pakviesti sudalyvauti ir virvės traukimo rungtyje (muscle)

Iš pažiūros kaimo vyrai drūti ir stiprūs kaip meškos, tokius akivaizdu pigiau nušaut nei išmaitint 😀 bet pasivaržyti neatsisakėme, nes mūsų pusėje metodika – kas karininkas, kas policininkas, tad grupė susirinko išmananti komandinį darbą ir šiek tiek oficialią virvės traukimo metodiką 🙂

Iš pradžių sekėsi neblogai – pirmą priešininkų komandą nutraukėme 2:0 – matyt dar didesni mėgėjai nei mes 😀 Na o tada stojome prieš kitus pusfinalio nugalėtojus – tuos „meškas”… pirmas trukt, ir akivaizdu, kad trauki tarsi sieną 8-| Uch, lengva nebus… (sweat) Bet kovojo, kovojom ir… pralaimėjom. Na bet visai ne gėda prieš akivaizdžiai galingesnius 🙂

Tad gavosi taip, kad likome su trečia vieta – vis šis tas. Užtat fiziškai nusiplūkėme prieš pirtį gerai 🙂

Na o toliau sekė vakarojimas ir pirtis su senais, retokai bematomais draugais. Tad nors ir turėjau puikių planų ir pilną automobilio bagažinę įrangos, kad ryt iš ankstyvo ryto dalyvauti airsoft taktiniame žaidime Vismaliukuose greta Vilniaus, bet vakarui užsitęsus iki… 4 ryto planai tapo niekiniais 🙂

Bet užtat apie pietus pajudėję pagaliau į Vilnių, netoli Kruonio pamatėme nuostabų dalyką – dar iš toli pastebėjau kažką šuoliuojančius baltais laukais, bet kažkaip keistai… Kad būtų arkliai, tai šuoliai kažkokie ne tokie, nerangūs… Krypavimas gal kaip karvių kokių, bet pats susijuokiau – kam toms karvėms šokinėti 🙂 ir šiaip korpuso kontūrai visai ne tokie… Kadangi gyvūnai bėgo lygiagrečiai kelio link mūsų, prilėtinome pažiūrėti. Ir pagaliau paaiškėjo, kad tai briedžiai! Ir negi trys! Wow (y) Retas atvejis, manau, taip laisvėje, laukuose o ne miškų masyve pamatyti šoliuojančius briedžius ir dar tris (party) O galiausiai būdami vos ne lygiagrečiai su mumis, jie pasisuko ir metėsi skersai kelio – visai priešais mašiną. Šį tą spėjau nufotografuoti 😎

Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Pramogos, žaidimai    Komentarų: 0

Šiaip, mano kuklia nuomone, „National Geographic” – antras geriausias lietuviškas žurnalas po „Valstybė„. Toliau galbūt „Psichologija Tau” o visi kiti žurnalai ir ypač spauda – verslo ir politikos grupių interesų brukalai, avarijos ir nesamonės (think)

Apžvalgos apie viską    Komentarų: 0

Kad ir kaip šaunu vakar buvo firmos baliuje, bet ir ten užsibūti negalėjau – pareiga šaukė, tad gan anksti, naktį :), teko grįžti namo ir sekmadieni iš ankstaus ryto jau dalyvauti kuopos šaudymo pratybose 🙂

O tas rytas – šaltas, bet saulėtas ir šiaip žiemiškai labai gražus. Ypač poligone, šaudykloje 🙂

Kadangi šiandienių pratybų užduotis – įskaitinis šaudymas iš tarnybinio pistoleto Colt 1911 su kuriuo atliekama dienos tarnyba, tad šaudė ne daug žmonių o tik į kuopos budėtojų ir jų padėjėjų pareigas skiriami kariai, tai susisukome gana greitai.

Nors vakar policijos mokymo centro taktiniame treniruoklyje, gal dėl nemigos, gal dėl per didelio pasitikėjimo savim ir šaudymo ne į logišką korpuso sritį, o į galvą, rezultatai nebuvo geri, tai šiandien atsigriebiau ir iš realaus ginklo sušaudžiau bene geriausiai (rock)

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 2

Nors namo po Kėdainių „kalnų šturmo” grįžome tik ~4 val nakties, bet 9+ jau teko važiuoti į Kauną, į kasmetinį UAB „Baltijos arsenalas” darbuotojų susirinkimą, veiklos aptarimą ir metinių šventimą 🙂

Šįkart kolegos iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos  susirinko Lietuvos policijos mokymo centre kur kelias valandas aptarinėjome įmonės veiklos rezultatus ir ateities planus, o po pietų bandėme akies ir rankos miklumą lazerinėje šaudykloje – taktiniame treniruoklyje. Šaudymas šiame situaciniame treniruoklyje tikrai paliko gera įspūdį, nėra ko lyginti su kariuomenėje naudojamais linijinio šaudymo treniruokliais 🙂

Na o vakarinė šventės dalis persikėlė į išnuomotą restoraną greta Kauno marių, kur jaukaus židinio šilumoje prie gausiai nukrauto vaišių stalo prasitęsė pokalbiai apie darbą ir gyvenimą neformalioje aplinkoje 🙂

Po pasivaišinimo užstalėje prasidėjo linksmiausia vakaro dalis – vakaro vedėjo organizuojami žaidimai, dainos ir šokiai, įvairios improvizacijos užduotims atlikti. Buvo velniškai linksma 🙂

O visai į vėlumą šventė persikėlė į pirtį ir kubilą lauke 🙂 Ech… sėdi karštame vandenyje, gurkšnoji alų, aplink -19 🙂

Įdomu ir naudinga, Pramogos, žaidimai    Komentarų: 0

Sausio 22-osios rytas prasidėjo labai malonia staigmena – mano brangiausioji, kaip visada su dideliu entuziazmu ir išradingumu, įsigudrino išslapstyti „gimtadienio geocache” užuominų lapelius ir mano kelionė po tarnybos namo prasidėjo  su šypsena nuo ausies iki ausies, radus pirmąją užuominą savo kuprinėje 🙂 Toliau užuominos ir užduotys vedė iki mūsų pašto dėžutės ir iki elektros skydinės, o paskutinioji – iki namuose ant sienos kabančios plieno rožės, kur manęs laukė dovana (cake) (party) Ech, mergaitė :*

Toliau dienos eigoje laukė įprasti darbai ir reikalai, o vakare planavome važiuoti į Kėdainius, pageocach`inti senamiestyje ir pabandyti patekti ant „baltųjų kalnų„. Šis pasiūlymas labai natūraliai ir logiškai nuskambėjo iš draugų lūpų, bet širdyje žinojau, kad neapsieita ir be draugės organizavimo, nes ji dažniausia per mano gimtadienius stengiasi surinkti į krūvą kuo daugiau mano artimiausių draugų (hug) (sun)

Sulaukus pirmųjų draugų iš Vilniaus ir besiruošiant kartu važiuoti į Kėdainius, visai netikėtai dar aplankė brolis su sūnėnu (party)

Neprivažiavę Kėdainių pasukome į pramoninį rajoną ir ieškojome pakankamai originalios susitikimo su kitais, atvažiavusiais iš Panevėžio, vietos – kapinių 😀 Čia radome draugus, jau apšilusius, nes nemenkame šaltyje mūsų jau laukė apie pusvalandį 🙂

Čia realiai nuoširdžiai nustebau, kai buvo uždegtas gimtadienio tortas ir šaudomi „fejerverkai” – į CocaColą mėtomos Mentos pastilės :D, nes mano galvoje jau sukosi mintys apie Kėdainių „kalnus”, o ne apie gimtadienį (chuckle) Ačiū, chebra (clap)

Pasivaišinę tortu ir ne tik, patraukėme į „Alpes” – greta „Lifosos” fabriko iš technologinių atliekų gaminant trąšas pilamus fosfogipso kalnus, kurių čia jau prisikaupę virš 22 milijonų tonų ir vietomis šie balti dirbtiniai kalnai siekia 60 metrų aukštį! 8-|

Kai kurie iš mūsų čia lankėsi pirmą kartą, o kai kurie buvę dešimtis kartų, bet, manau, visiems panašiai – kai užlipi ant pirmų šlaitų ir pamatai vis tik kokie milžiniški to gipso plotai čia plyti aplink, negali nesistebėti 🙂

O ir šlaitų statumas… kad ir neaukštas, keli metrai, bet vos ne stačia siena kyla auktyn, tad nuo pirmų žingsnių susidūrėme su ropojimu aukštyn ir pagalba vienas kitam (rofl)

Perėję mažuosius „kalnagūbrius” ir lomas su užšalusiais vandens telkiniais, patekome ant pagrindinės „magistralės”, kuria didžiuliai sunkvežimiai kas ~10 min dieną naktį veža ir veža naujas fosfogipso tonas išvertimui ir šių „kalnų” didinimui. Sako, 5500 tonų „priaugina” kasdien…

Nuo šitų mašinų šviesų pradėjom slapstytis, sušokdami į kokį pakelės griovį ar sniego duobes, nes juk kam mums problemos, jei sugalvotų iškviesti apsaugą ar pan 🙂 Taip, beeidami ir nuolat besislapstydami, pasiekėme pirmą ryškesnį virš bendro masyvo iškilusį „kalną” 🙂 Kurį, žinoma, nutarėme „šturmuoti” 😀

Sulipti, tai sulipome, pasilaikydami trosų, bet tuomet „susišvietė”, kad galima ir net reikia… pult ant užpakalių ir nučiuožti žemyn stačiausiu šlaitu žemyn 😀 Taip sakant, kaip tarėm, taip ir padarėm, juk daug proto tam nereikia 🙂

Pradėjom čiuožti… 10 m ok, 20 ok… įgaunam pagreitį… mąstom, kad, va, nusitversim tų krūmokšnių ir sustosim… realybė parodo, kad tai ne taip lengva 😀 Čiuožiam toliau, statumas didėja, greitis irgi… Darosi neberamu kuo čia viskas baigsis ir kaip reiks sustot  (think) Ir pagaliau kulverstis į kažkokius bruzgynus apačioje… iš paskos atsiridenusios merginos spyris batu į galvą… guliu… galvoju – keista, kad dar kokiais šonkaulių lūžiais nesibaigė, nes apsitrankymo, greičio ir jėgos buvo nebejuokingai 🙂 Ech… (emo)

O toliau protas parodė kitą faktą, kad ši idėja nučiuožti buvo pakankamai kvaila, nes dabar reiks užlipti atgal į aukštą ir statų šlaitą 😀 Na, šiaip ne taip lipome, slydome, vėl lipome ir užlipome 🙂 Ir toliau tęsėme kelionę per Kėdainių „kalnų masyvą”.

Daugelis jau su tinkama apranga – slidininkų šiltomis kelnėmis, bachilais, atitinkamomis striukėmis ir pirštinėmis, tačiau per kelias valandas vis tiek visi daug prisivoliojome lipdami ir slysdami, gulinėdami sniege, o aktyviai judant prilindęs sniegas greit tirpsta nuo šiltų kūnų bei dėl nemenko aplinkos šalčio (buvo apie -19) greitai šąla, tad rūbai ir ypač pirštinės ėmė stingti „į ragą” ir bendrai darytis šalta, tad apie 3 val nakties pasukome link mašinų nepasiekę aukščiausių šlaitų.

Visi pavargo nuo tikrai nemažų pastangų lipant ir slystant ir vėl lipant į apledėjusius šlaitus, bet užtat gimė puiki idėja – kitą kartą čia sugrįžti ir atsivežti iš, tarkim, „MontisMagia” išsinuomotus antbačius „kates” bei ledkirčius (muscle) ir realiai pasitreniruoti kopimo į apledėjusius šlaitus technikos, nes sąlygos čia tam idealios. Keista, kad niekas to neišnaudoja (wait)

Žodžiu, gimtadienio diena susiklostė super 🙂 Neskaitant vienos blogybės, kad nenumaldomai senstu :D, tai visa kita tiesiog super. Gyvenimas – jėga!

Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys, Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas    Komentarų: 1