Dainius Pilypas | Anno 1982

Snaiperis prisiartina prie atviro lango, nusitaiko į už pusės mylios esantį taikinį. Jis žvelgia pro optinį taikiklį, sulaiko kvėpavimą, ruošdamasis nuspausti gaiduką. Tačiau lauke vėjuota, o nepataikyti negalima. Ką daryti? Šia karinę problemą turėtų išspręsti DARPA kuriama elektroninė-optinė sistema, kuri apskaičiuos visus reikiamus balistinius parametrus.

Pagal apskaičiuotus parametrus šauliui bus nurodoma, į kur taikytis, taip užtikrinant idealų šūvį, nepriklausomai nuo to, kokios lauke oro sąlygos. Antrajai sistemos „One-Shot“ kūrimo fazei skirto konkurso laimėtojui kompanijai „Lockheed Martin“ skyrė 6,9 milijono dolerių. Galutinis sistemos variantas išmatuos visus esminius kintamuosius, galinčius daryti įtaką kulkos skrydžiui, ir pagal tai apskaičiuoti taikiklio displėjuje snaiperiui pateikiamas rekomendacijas.

Projekto pirmoji fazė prasidėjo 2007 metais. Nuo tada „Lockheed“ sukūrė pradinį nusitaikančios sistemos variantą, kuris galėjo matuoti vidutinį vėjo gūsių stiprumą, atstumą iki taikinio, oro temperatūrą, slėgį, santykinę drėgmę, snaiperio porininko optinio taikiklio poziciją ir kai kuriuos kitus parametrus. Panaudojant šiuos išmatuotus kintamuosius, sistema jau dabar sugeba apskaičiuoti .308 kalibro kulkos balistinius parametrus iki 1,1km skrydžio atstumui.

Žinoma, nors toks funkcionalumas skamba įspūdingai, kol kas prototipas yra per daug sunkus ir nepatogus, kas jį būtų galima naudoti su standartiniais nešiojamias šaunamaisiais ginklais. Antrojo projekto etapo metu bus siekiama pagaminti kompaktišką sistemos versiją, galinčią veikti realiu laiku ir tinkamą dar didesnio atstumo iki taikinio atveju. Naujasis modelis matuos atmosferines sąlygas, įvertins maksimalų efektyvų ginklo atstumą ir GPS koordinates. Kai kurie parametrai bus automatiškai perduodami ginklui „pagal nutylėjimą“. Pirmuosius 15 bandomųjų prototipų „Lockheed“ turėtų pateikti karinėms pajėgoms iki kito spalio.

Alfa.lt

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0

I’ve never had this feeling before
I’ve never wanted anyone more
And something in your eyes tells me
You feel the way that I do
(I feel like you do)

If you would like to stay here all night
You know that I would say
It’s all right
‘Though I’m saying yes
I confess
I’ve got more on my mind
‘Cause I want more of you
Than your time

All of you, your body and soul
Every kind of love you can express
All the secret dreams you’ve never told
I want everything
And I’ll take nothing less
All of you as long as you live
Everything you’ve never shared before
I want all of you that you can give
All your joys and all your sorrows
Your todays and your tomorrows

How I long to feel the warmth of your touch
And then if I’m not asking too much
I’d like to spend my life wand’ring through
All the wonders of you

And when we’re lying close in the dark
So close I feel each beat of your heart
I want you to reveal what you feel
All you hold deep inside
There is nothing I want you to hide

All of you, your body and soul
Everything you want this love to be
I want all of you
All that you can give
And in return for all your giving
Let me give you all of me

All of you, your body and soul
Every kind of love you can express
All the secret dreams you’ve never told
I want everything (everything) everything
All of you as long as you live
(As long as you live)
Everything you want this love to be
I want all of you
All that you can give
In return (in return) I wanna give you

Muzika, audio klipai, dainų žodžiai    Komentarų: 0

Nori taikos, ruoškis karui. Istorikai tvirtina, kad šiuos žodžius pasakė romėnas, karo reikalų žinovas Publius Flavius Vegetius Renatus. Tai buvo kažkada Romos imperijos gyvavimo pabaigoje, žinių apie autorių išliko nedaug, tačiau frazė, regis, buvo tikrai vykusi, nes ją prisimena ne tik kariškiai, bet ir civiliai. Prisimena gražiai, nes istorija patvirtina tiesą – išgyvena ir net suklesti tos bendrijos, kurios deramai žiūri į savo saugumą ir gynybą. Tokiose bendrijose vertinami ir jauni, ir seni.

Tikriausiai, ne paslaptis, kad mes nūnai į savo gynybą žiūrime mažų mažiausiai pro pirštus. Ne paslaptis, kad saugumo situacija prastėja, mūsų civilizacija išmiršta, grėsmės ir betvarkės vis daugiau. Būtų visai logiška labiau rūpintis krašto ir civilizacijos saugumu, tačiau mums siūloma ne didinti jį, o mažinti. Juk artėja biudžeto reikalai – vėl teks tampyti “biudžeto antklodę” į tą ar kitą pusę.

Argumentai mieli širdžiai – reikia neva kompensuoti pensijas, paremti mamas ir jų vaikus, padaryti dar daug gerų darbelių, tad kam čia mums tie kareiviai, kurie, žinia, gali net ką nors ir nušauti. Simptomatiškai gausėja manančių, kad gynybos biudžetas iš viso nereikalingas, o tos niekingos išlaidos – apie vieną procentą bendrojo vidaus produkto, galėtų padaryti laimingus ne tik pensininkus, bet taip pat gydytojus, moksleivius, kūdikius, studentus, disidentus, gėjus, kairiarankius, kreivakojus ir taip toliau…. sąrašą galima tęsti. Įdomu, aišku, kodėl likę 99 procentai iki šiol neatnešė laimės, bet tegu tai lieka refleksijoms ir diskusijoms. Negana to, kai kas mano, kad kariai – tai tiesiog potencialūs žudikai, kokių iš viso šioj žemėj neturėtų būti. Žodžiu, ne tek jau mažai nuo valdžios viršūnių iki “runkelių” taikosi pasidalyti po keletą centų dabartinius mūsų krašto apsaugos likučius.

Gali būti kad kai kas kyla iš nežinojimo ar naivumo, gali būti, kad ir piktos valios čia surastum.

Galima mandagiai paaiškinti, kad ginklas lietuviškai reiškia gynybos priemonę, ir kad pati gynyba – tai ne žudymas, o sergėjimas. Ar Žalgirio mūšį laimėję kariai buvo žudikai? Jie kovėsi, beje, svetimoje teritorijoje? Ar buvo agresoriai? Jei į bent vieną klausimą atsakėte ne, atsiimkite savo klejones apie krašto apsaugos finansavimo žalą.

Pensijas kompensuoti reikės, kaip reikės kompensuoti ir kitus nerealizuotus lūkesčius. Kad tik krizė greičiau pasibaigtų, kad tų pinigų būtų daugiau. O padauginti pinigų gali kaip tik ta pati krašto apsauga. Tik ne ją skurdinant, o … stiprinant.

Garsi politinės ekonomikos specialistė Susan Strange (deja, prieš dešimtmetį apleidusi šį pasaulį) taikliai pastebėjo, kad gerai funkcionuojančiai šalies ekonomikai reikia keturių sąlygų: turėti bendrojo vidaus produkto kūrimo galimybę, laisvą rinką, bankų sektorių ir… garantuotą nacionalinį saugumą. Tai va – saugumą. Štai jums atsakymas į klausimą, kada valstybė kompensuos pensininkų skriaudas – kai bus saugi.

Kas mėgsta skaičius, gali pasitikrinti, kad pensijoms ir motinystei skiriame daugiau kaip dešimt kartų daugiau nei gynybai. “pravalgę” gynybą šiandien gal ir pasijusime dešimčia procentų sotesni, tačiau baugu, kad kitąmet nebebus ką valgyti. Nebebus valstybės. Net atvirkščiai. Šiandien, viską skaičiuojant pinigine išraiška, pradedama manyti, kad geriau pralaimėti ir pasiduoti. Pralaimėti pigiau, pigiau neginti tėvynės pigiau nei pirkti lėktuvą ar šaudmenų. Nenuostabu, kad taip galvojant, gretai neturėsite nei tėvynės nei jos pensijos. O svetimiems jau visai nesvarbu, užsidirbote pensiją, ar ne.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Vidurio Europa, o tame tarpe ir Baltijos šalys, ekonomikos augimą (ir pensijų augimą) pajuto tada, kai tapo saugiomis, kai tapo aišku, kad jos bus euroatlantinės civilizacijos dalimi, civilizacijos, kuri turi daug didele dalimi todėl, kad yra saugi. Šalys kuriomis žavimės (Vakarų Europa ir Šiaurės Amerika), šalys, kurios mūsų migrantams atrodo geresnės tėvynės nei Lietuva, jau seniai suprato, kad gynybai negalima taupyti, nes tada reiks dirbti kažkur toli nuo tėvynės… gerai, kad Vakaruose, bet nebūtinai…

Istorija visada labiau mena karius, o ne tuos, kurie gynybai gailėjo… O jei mena, tai veikiau kaip itin negatyvius personažus. Skirtumas tarp sąvokos neapsiginti ir nesiginti didžiulis. Tautos kūryba sako – jei negali būti liūtas, gali būti vapsva, bet nebūk šliužas. Net ir galingieji kontaktų su vapsvomis privengia…

Ginkluotosios pajėgos ne vienai šaliai yra visų pirma garbės reikalas. Šiandien didelė bėda ir tai, kad atiduodami gynybą vadinamiems profesionalams prarandame tokį svarbų jos komponentą, kaip liaudies pasipriešinimas. Profesionalas gali būti patriotas, bet gali būti tik valstybės tarnautojas, nes jo statusas įpareigoja ginti valstybe, bet nebūtinai tėvynę. Tėvynę giname visi, bet netrūksta aiškintojų, kad to visiškai nereikia, netgi žalinga. Nepagarba gynybai ir kariuomenei, laikas, kada niekiname tikrąją karininkiją, niekiname žmones, kuriems svarbu ne tik profesinės pareigos vykdymas, svarbu karininko garbė, neatneša nei kitokios garbės, nei trokštamos naudos. Karininko garbė buvo neįkainuojama vertybė kiekvienoje istorijos epochoje, išskyrus, kaip regis, pastarąją. Ne kiekvienas, kas gražiai apsirengia, jau džentelmenas, ne kiekvienas, kuris taikliai šaudo, jau karininkas. Garbe reikia rūpintis ir ją puoselėti, juk lietuviai, sako, garbinga tauta.

Tie, kurių negerų ketinimų sąraše yra ir tautos demoralizacija, noriai slepiasi už pensininko nugaros. Ar tikrai mano, kad šį kartą Lietuvą galima okupuoti jos neginant neva dėl pensininkų interesų.

Suprantu, kad dabar išgirsiu tą baisųjį žodį krizė… Krizės metu, mat, ne kariuomenė svarbu. O kaip tik svarbu. Jau minėjau, kad ekonomika, nebūdama saugi niekada taip ir neatsigaus, tad ir pensijų niekas nekompensuos. Antra, viešai deklaruodami savo bejėgiškumą tiesiog skatiname savo priešus pasinaudoti situacija. Kas įsitikinęs, kad Rusijos vadovai, apraudodami buvusią SSSR, nesvajoja jos atkurti, tegu meta akmenį. Kas galvoja, kad radikalūs islamistai pjauna tik tuos, kas nemyli musulmonų, o mylinčius paglosto, tegu paskaito rugsėjo žuvusių sąrašą. Pjauna iš eilės, o nesaugiausius pirmiausia.

Žinomiausias visų laikų Niujorko meras Rudoph Giuliani pradėjo eiti savo pareigas, kai miestas skendėjo gilioje krizėje, buvo apimtas betvarkės ir nusikalstamumo, nepasitikėjimo valdžia ir valdininkų savivalės. Reikėjo mažinti biudžetą ir meras tą darė, bet buvo sritis, kurioje biudžeto išlaidos net padidėjo. Ne, tai ne pensijos. Tai saugumas ir teisėsauga. Krizės metu paskelbęs deramą kovą su nusikaltėliais, meras tarsi paruošė dirvą firmų, kompanijų ir tarptautinių organizacijų atėjimo bumui. Visi, kad buvo pabėgę iš Niujorko, kaip nesaugiausio Amerikos didmiesčio, grįžo į saugų JAV verslo ir kultūros centrą. Išaugo pajamos, išaugo ir pensijos. Minėtoji Susan Strange visiškai teisi, ekonomika auga saugioje terpėje.

Galiausiai visai buitinis argumentas. Paskaičiuokite, kiek pinigų išleidžiate savo buto spynai, namo tvorai, signalizacijai ar saugos paslaugoms. Patikinsiu, kad jei išlaidos mažesnės nei 2 jūsų asmeninio “bendrojo vidaus produkto” jausitės nesaugūs. Didesnis turtas, didesnė apsauga, aišku, tačiau juk pastatę naują namą nepaliksite jo be spynos… O namus, kur sudėti pinigai, tame tarpe ir pensijos, reikia dar labiau saugoti. Kad neatsitiktų kai sename anekdote apie žmogų kantriai taupiusį pinigus juodai dienai. Juoda diena atėjo – jį apvogė…

Toks ir moralas: si vis pacem, para bellum.

Egidijus Vareikis
2010-09-08

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 2

Mokslininkai teigia atradę naują planetą, kuri iš visų iki šiol atrastųjų panašiausia į Žemę ir kurioje greičiausiai egzistuoja gyvybei tinkamos sąlygos.

Planetas „medžiojančių“ mokslininkų komanda paskelbė aptikusi Žemės dydžio planetą „Gliese 581g“, skriejančią „gyvybės zonoje“ – ją nuo žvaigždės skiriantis atstumas yra toks, kad planetos paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo.

Priminsime, jog žvaigždės „Gliese 581“ sistema jausenokai domina mokslininkus – iš viso joje astronomai jau surado septynias planetas. Iki šiol kelios šioje sistemoje surastos planetos nors ir buvo priskirtinos „superžemių“ kategorijai (jų masė neviršijo Žemės masės 10 kartų), tačiau įprastinei gyvybei sąlygos nebuvo palankios. Vis dėl to naujausia sistemoje aptikta planeta „Gliese 581g“ suteikia daug vilties, kad pagaliau mokslininkams pavyko aptikti kažką tikrai panašaus į mūsų planetą.

Jei pirminiai duomenys bus patvirtinti tolesnių stebėjimų, tai bus į Žemę panašiausia iki šiol atrasta planeta ir pirmoji, kurioje galėtų potencialiai egzistuoti gyvybei tinkamos sąlygos. Astronomus džiugina ir tas faktas, jog planeta atrasta palyginti greitai ir lengvai, tad spėjama, kad egzistuoja milijonai į „Gliese 581g“ panašių, tik dar neatrastų planetų.

Analizuodami naujausius stebėjimų duomenis mokslininkai pastebėjo iš karto dvi naujas egzoplanetas, skriejančias aplink raudonąją nykštukę „Gliese 581“. Didesnio susidomėjimo sulaukė „Gliese 581g“, kurios masė tik 3–4 kartus didesnė nei Žemės ir kuri aplink žvaigždę apsisuka per 37 dienas.

Įdomu tai, jog „Gliese 581g“ beveik nesisuka aplink savo ašį (apsisukimo periodas – 433 žemiškos dienos), todėl viena planetos pusė būna nuolat apšviesta gimtosios žvaigždės, o kita – skendi tamsoje. Be to, astronominiai metai planetoje trunka tik 37 dienas – iš pirmo žvilgsnio planetos paviršiuje turėtų būti ne pačios palankiausios aplinkos sąlygos. Iš dalies tai patvirtina ir pirminiai duomenys – astronomai spėja, jog nuolat apšviestoje pusėje vyrauja karštis iki 71 laipsnio pagal Celsijų, o tamsiojoje -4 laipsnių šaltis. Tačiau tarpinėse zonose įmanoma surasti pastovaus ir gyvenimui tinkamo klimato zonas, kur žmogus ištisus metus galėtų vaikščioti su trumpomis rankovėmis.

Planetos masė leidžia manyti, kad tai greičiausiai uolinė planeta, turinti tvirtą paviršių, o jos gravitacija pakankamai tvirta, kad išlaikytų atmosferą, teigė Kalifornijos universiteto profesorius Stevenas Vogtas. Be to, trauka planetos paviršiuje turėtų būti panaši ar šiek tiek didesnė nei Žemėje, tad ten žmogus galėtų normaliai vaikščioti.

„Mūsų atradimas – labai įtikinamas potencialiai gyventi tinkamos planetos atvejis. Faktas, kad šią planetą aptikome taip lengvai ir taip netoli, rodo, kad tokių planetų turėtų būti ne viena“, – optimizmo neslėpė profesorius.

Svarstyklių žvaigždyne „Gliese 581g“ nuo Žemės nutolusi per 20 šviesmečių. Nors dabartinėms technologijoms toks atstumas yra milžiniškas, astronominiais masteliais – Saulės sistema su „Gliese 581“ yra artimi kaimynai.

„Pirmą kartą aš jaučių tikrą entuziazmą“, – pasakoja Džimas Kastingas, vienas iš atradėjų. Jo nuomone, ši planeta yra kol kas „kandidatas Nr. 1“ gyvybės aptikimui. Žinoma, kol kas niekas nekalba apie „žalius žmogelius“ – tikrą mokslo sensaciją sukeltų ir paprasčiausių nežemiškos kilmės bakterijų suradimas. O tai, tyrėjų nuomone, šioje planetoje yra labai realu – drąsesni mokslininkai duoda 100% garantiją, jog tokiomis sąlygomis gyvybės pėdsakai tikrai egzistuotų.

Priminsime, jog „Gliese 581“ sistema senokai domina ne tik astronomus, bet ir nežemiškos gyvybės entuziastus. 2008 metais „ateivių medžiotojai“ per britų telekomo palydovinio perdavimo stotį „Gliese 581C“ planetos kryptimi siuntė įvairiausias žinutes. Ar jas kas gaus ir supras „Gliese 581“ sistemoje, paaiškės tik ateityje.

Kadangi „Gliese 581“ yra raudonoji nykštukė, be teleskopo iš Žemės jos pamatyti nepavyks. Tačiau jeigu nukeliautumėte į naująją planetą, jos naktiniame danguje Saulė matytųsi puikiai.

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 1