Dainius Pilypas | Anno 1982

Pagaliau prabėgo porą gana sunkių mėnesių nuo to laiko, kai grįžau iš žygio Austrijoje ir įdomios kelionės, aplankant Krokuvą ir Velički druskų kasyklas, Vieną ir t.t. Tik grįžęs namo netvėriau savo kailyje – vėl norėjosi kažkur lėkti – skristi, eiti pėsčiomis, keliauti… daryti bet ką, kad tik nedaryti to ką „reikia” 🙂 Na bet gyvenimas toks dalykas, kad ne visad šoka pagal mūsų norus 🙂 Tačiau esmė, kad tada iškart pataikiau ant gero draugų pasiūlymo pasitrankyti po Italiją ir Vokietiją po kelias dienas, tad iškart susipirkome nebrangius bilietus ir teliko laukti skrydžio datos.

Tie porą mėnesių kaip tyčia susiklostė įtempti ir sunkūs kaip retą – daug darbų, projektų, reikalų, budėjimų, pratybų, paskaitų ir kt. Dar, lyg maža ir to būtų, lygiagrečiai visa ta įtampa, nedamiegojimai ir nuovargis dvigubinosi dėl, švelniai tariant, prastos situacijos asmeniniame gyvenime… Tad pastarosiomis dienomis darbinius ir tarnybinius įsipareigojimus jau vykdžiau vos ne „per sukastus dantis” ir vis labiau, bent mintimis, gyvenau būsimos kelionės nuotaikomis.

Ir štai pagaliau tiksi paskutinės valandos iki skrydžio! Dar gerokai mažiau laiko iki pirmųjų draugų pasirodymo pas mane svečiuose, kur kartu lauksime ir vyksime į oro uosta, nes iš manęs patogiausia.

Šiaip ne mėgėjas aš per daug planuoti, nes planai – griūna. Geriausias planas – jokio plano, o ekspromtas – visada pasiseka geriausia 😎 Bet šioks toks kelionės planelis yra:

Iš Kauno skrendam į Duseldorfą Vokietijoje, kur persėdame į kitą reisą, nuskraidinsiantį mus (viso 13 šaunių kompanionų!) į Piza Italijoje. Ten, bent mano kuklia nuomone, neužtruksime ilgai, nes ne tie žmonės, ne tie „novaturiniai” / „asfaltiniai” turistai, kuriems tik prie svyrančio bokšto nusifotkint ir leist pinigsu kavinėse bei kitose žioplių keliautojų pamėgtose vietose (chuckle).

Žinoma įžymybes apibėgsime, tiesiogine to žodžio prasme, manau per kelias valandas. O tuomet sėsime į tarpmiestinį traukinį ar autobusą nuvešiantį mus į Massa ar kita mieselį Alpi Apuane priekalnėse. Tai kad ir sąlyginai nedideli (viršūnės siekia iki ~2 km), bet KALNAI – tikras grožis, tikra laisvė. O ne miestų plytos, kurios, kad ir kokios gražios, bet jau pabosta ir maišosi visos tos sostinės Londonai, Berlynai, Romos ir Vienos, visi tie karalių rūmai, pilys ir katedros… Gražu, įspūdinga – taip. Pamatei, nufotografavai ir norisi sugrįžti vėl – retai. tai tik PLYTOS 🙂 Jų daug visame pasaulyje, sudėliotu vienaip ar kitaip 😉 O gamta, kalnai, kriokliai, pajūrio uolos, miškai ir upės nenustoja žavėti niekuomet, tad ir čia stengsiuos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti tiesiog hikinant po Italijos Alpes.

O paskutinį vakarą planuojame praleisti gražiame vakarų Italijos pakrantės miestelyje Manarola, gal mėgautsi naminiu vynu, dūžtančiomis bangomis ir žuvėdrų klykavimu (inlove)

Na o po to laukia skrydis atgal į Vokietiją ir pora dienų ten. Plano jokio išvis, nes visas mano dėmesys Italijai 🙂 Na bet manau iš eigos gausis taip, kad daug geocachinsim Duseldorfe ar pvz traukiniais nuvažiuosime į Amsterdamą ar pan (rock)

Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas    Komentarų: 0

Nors aš žinoma labiau optimistiškai žiūrių į viską. Ir man sekasi 🙂 Bet šito negalima neužskaityti (rofl)

Humoras, pokštai    Komentarų: 0

Trečiadienį vienas žymiausių mūsų laikų lobių ieškotojas vokietis Nikolausas Grafas Sandizellas Vilniuje pristatė vieną didžiausių kada nors jūrose rastų lobių – prieš 400 metų nuskandinto São José laivo likučiuose buvo rasta daugiau kaip 24 tūkstančiai sidabrinių Ispanijos ir Portugalijos karaliaus Pilypo III iždo monetų. Nors atradėjas iškart pabandė save atskirti nuo jūrose archeologinį paveldą plėšiančių juodųjų archeologų, jis sutiko su faktu, kad archeologija bet kurioje pasaulio vietoje gali būti itin pelningas verslas.

Apie archeologijos verslo subtilybes susimąstyti verčia tai, kad N. G. Sandizellas vadovauja vienai didžiausių komercinių jūrų archeologijos bendrovių – „Arqueonauts Worldwide“. Tačiau, net nusisukus nuo du trečdalius pasaulio dengiančio vandens slepiamų vertybių ir pažvelgus į vos 65 200 kvadratinių kilometrų ploto Lietuvą, tenka pripažinti, kad čia juodaisiais archeologais vadinami paveldo ir kultūros niokotojai siautėja beveik nebaudžiami.

Vilniaus universiteto Archeologijos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas Linas Tamulynas neslepia, kad juodųjų archeologų niokojamo paveldo Lietuvoje mastai – milžiniški.

„Juodoji archeologija – tai nesankcionuotas archeologinių objektų kasinėjimas, radinių išrinkimas. Archeologiniais radiniais laikytini visi žemėje esantys žmogaus sukurti daiktai, galintys suteikti informacijos apie žmonių gyvenseną ar istorijos įvykius. Su nesankcionuotais kasinėjimais susiduriama visame pasaulyje, nes prekyba archeologiniais radiniais patenka į pelningiausių verslų dešimtuką“, – pasakojo L. Tamulynas.

Lietuvoje veikiančias juodųjų archeologų grupuotes ir pavienius asmenis galima suskirstyti į kelias grupes. Pavojingiausia jų – kriminaliniai nusikaltėliai, kurie vykdo nesankcionuotus tyrimus saugomose teritorijose. Antroji grupė – nusikaltėliai paveldui, kurie randa archeologijos paveldo objektus ir apie tai neinformuoja už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų, kas yra administracinis nusižengimas ir Lietuvos paveldo bei istorijos apvaginėjimas. Ir trečia juodųjų archeologų rūšis – suklaidinti žmonės, kurie nesąmoningai daro nusižengimus užsiimdami nesankcionuota kultūros paveldo objektų paieška ir šiandien yra tapę rimta priedanga aptartoms grupuotėms.

L. Tamulynas didžiausia bėda laiko tai, kad visuomenė ir jos atstovai politikoje bei valstybės valdymo institucijose nesuvokia juodosios archeologijos grėsmės mūsų visų paveldui ir šio verslo mastų Lietuvoje.

„Prieš keletą metų suradę apiplėštus pilkapius paveldosaugininkai net nesikreipdavo į prokuratūrą dėl nusikaltimo išaiškinimo. Pilkapius plėšiantys žmonės buvo vadinami smalsuoliais ar šiaip neišmanėliais, nesuprantančiais savo veiklos pasekmių. Šiandien jau aišku, kad juodieji archeologai per pastaruosius 10 metų iškasė daugiau pilkapių nei archeologai profesionalai“, – problemos mastus vardijo L. Tamulynas.

Pasak mokslininko, kelerius metus akis badė interneto tinklalapiuose pasirodanti informacija apie rastus lobius ir radinius, tačiau niekam iš paveldosaugininkų nekilo noras pasidomėti, kodėl šie radiniai nepateko į muziejus, ar teisėtai šie radiniai rasti.

Išties, pasidairius po specializuotus senienų kolekcininkų ir prekeivių tinklalapius, nesunku rasti daugybę pardavinėjamo paveldo, lobių paieškų nuotraukų.

Tuo tarpu šiandien situacija jei ne gerėja, tai bent bandoma ją stabilizuoti. Tačiau tam reikės laiko, per kurį juodieji kasėjai išplėš dar ne vieną šimtą archeologinių objektų, ir, kas blogiausia, jų padaryta žala negali būti atkurta.

„Iki šiol visuomenėje ir netgi žiniasklaidoje gaji juodųjų archeologų suformuota mitologija, neva jie nežaloja archeologijos objektų, nes kasa nesaugomuose objektuose, neva archeologijos objektų apiplėšinėjimas yra hobis, neva jie gelbsti radinius nuo sunykimo, nes surenka radinius iš arimų. Visa ši mitologija civilizuotose šalyse seniai yra paneigta, o ir daugelis tų, kurie laisvalaikiu į rankas paima metalo detektorių, puikiai supranta, kad rinkdami monetas buvusios kaimo karčemos vietoje apvaginėja būtent to kaimo istoriją. Netgi žiniasklaidoje kartais ginama ta veikla, už kurią administraciniame kodekse mažiausiai numatyta bauda“, – piktinosi archeologas.

Kova su juodaisiais archeologais priklauso nuo kelių veiksnių. Visų pirma nuo visuomenės suvokimo, kad juodieji archeologai apiplėšinėja ne Kultūros paveldo departamentą ir ne archeologus, o apvaginėja visus Lietuvos žmones ir mūsų istoriją.

Kitas labai situaciją lemiantis veiksnys – įstatyminė bazė, kuri šiandien yra pakankamai pakenčiama, bet tobulintina.

„Trečias aspektas – valstybininkų noras sustabdyti archeologijos paveldo naikinimą. Ši problema ypač opi, nes kai kurie juodieji kasėjai yra dalyvavę rinkimuose ne tik kaip rinkėjai. Kaip jau minėjau, didelis juodosios prekybos archeologiniais radiniais pelningumas, matyt, gali nuvesti prie sandorių ir su politikais. Pavyzdžiui, Lietuvoje ypač keistai atrodo muziejai, priiminėjantys ir supirkinėjantys archeologinius radinius iš neteisėtais būdais juos įgijusių asmenų, tarsi kai kuriems muziejams negaliotų Lietuvos įstatymai“, – pasakojo vyras.

Pasak archeologo, nuostabą kelia ir Kultūros ministerijos veiksmai, kai per pastaruosius metus šios ministerijos teikiamose Kilnojamojo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymų pataisose įvairiais būdais stengiamasi atsisakyti archeologijos paveldo apsaugos, tai siūlant liberalizuoti prekybą antikvariniais daiktais, tai įvesti metalo detektorių naudojimosi taisykles ir taip palengvinti archeologijos paveldo naikinimu užsiimančių asmenų veiklos legalizaciją.

„Visiems norėčiau priminti, kad archeologijos paveldas yra ne tik tie vargani pustrečio tūkstančio objektų, saugomų valstybės, bet ir šimtai ar tūkstančiai tų objektų, kurių valstybė kol kas nesaugo kaip archeologijos paveldo, bet kurie savo esme tokie yra. Kalbu ne tik apie oficialiajai paveldosaugai nežinomus proistorinius kapinynus, bet ir apie Napoleono laikmečio karines stovyklavietes ir mūšių vietas, apie Pimojo ir Antrojo pasaulinio karo apkasus ir karių žuvimo vietas, apie su pokario rezistencija susijusius objektus“, – tikino archeologas.

Alfa.lt

Istorija, archeologija, paveldas, legendos    Komentarų: 2

I don’t wanna talk
About the things we’ve gone through
Though it’s hurting me
Now it’s history
I’ve played all my cards
And that’s what you’ve done too
Nothing more to say
No more ace to play

The winner takes it all
The loser standing small
Beside the victory
That’s her destiny

I was in your arms
Thinking I belonged there
I figured it made sense
Building me a fence
Building me a home
Thinking I’d be strong there
But I was a fool
Playing by the rules

The gods may throw a dice
Their minds as cold as ice
And someone way down here
Loses someone dear
The winner takes it all
The loser has to fall
It’s simple and it’s plain
Why should I complain.

But tell me does he kiss
Like I used to kiss you?
Does it feel the same
When he calls your name?
Somewhere deep inside
You must know I miss you
But what can I say
Rules must be obeyed

The judges will decide
The likes of me abide
Spectators of the show
Always staying low
The game is on again
A lover or a friend
A big thing or a small
The winner takes it all

I don’t wanna talk
If it makes you feel sad
And I understand
You’ve come to shake my hand
I apologize
If it makes you feel bad
Seeing me so tense
No self-confidence
But you see
The winner takes it all
The winner takes it all…

Muzika, audio klipai, dainų žodžiai    Komentarų: 0

Mokslininkų iš Izraelio komanda sukūrė skaidrią medžiagą, kurią sudaro savaime persigrupuojančios organinės nanosferos. Tai – kol kas tvirčiausia kada nors sukurta biologinė medžiaga, savo savybėmis pralenkianti plieną ir net kevlarą.

Spausdintiniai kūno šarvai, atsparesnis neperšaunamas stiklas ir tvirtesnis plienas yra tik keletas iš galimų naujosios technologijos pritaikymo sričių. Išradimo autoriai – Weizmann mokslo instituto ir Tel Avivo universiteto mokslininkai. Jų teigimu, nanosferos savo struktūra yra artimos beta-amiloidiniams baltymams, kurie Alzheimerio liga sergančiųjų pacientų smegenyse suformuoja nuosėdines plokšteles. Nanosferos yra sutvirtintos papildomu apsauginiu sluoksniu, kuris užtikrina itin didelį jų tvirtumą.

Šių rutulinių struktūrų matmenys yra maži – skersmuo svyruoja tarp 30 nanometrų ir 2 mikronų (palyginimui galima prisiminti, jog žmogaus plauko skersmuo siekia 80 mikronų). Bandymų metu specialiu deimantiniu zondu pavyko įbrėžti iš nanosferų sudarytą medžiagą, tačiau tik kai slėgio jėga viršijo kevlarui pažeisti (tokio pat testo metu) reikalingą slėgį.

Akivaizdu, jog tokia stipri ir atitinkamai plona medžiaga sudarytų sąlygas iš esmės patobulinti neperšaunamas liemenes. Vienas mokslininkas portalui „Discovery News“paaiškino, jog tokias liemenes būtų galima netgi spausdinti. Žinoma, taikymo sritys karine sfera neapsiriboja – nanosferomis būtų galima sutvirtinti egzistuojančius metalus, jų lydinius ir kompozitines medžiagas, sukurti medicininius implantus, pagerinti mechanines įvairių keramikų ir stiklo savybes. Tyrinėtojai netgi galvoja, jog išradimas gali technologiškai „stumtelėti“ į priekį kai kuriuos „mokslinės fantastikos“ projektus, tokius kaip kosminis liftas.

Tačiau kol medžiaga iš laboratorijos paklius į plataus vartojimo rinką, praeis dar daug laiko. Autoriai šiuo metu laukia, kol bus įregistruoti technologijos patentai.

Technologijos.lt

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0